Sąžiningą prekybą liudija ne vienas ženklas
ES pinigais finansuojamo projekto „Make fruit fair“, kuriuo siekiama spausti prekybos tinklus, kad pastarieji mokėtų sąžiningą kainą tropinių vaisių tiekėjams, vadovė Lietuvoje Darija Skvarnavičiūtė 15min teigė, kad „Fairtrade“ prekės Lietuvoje nėra naujiena.
Anot D.Skvarnavičiūtės, pagrindiniuose mažmeninės prekybos tinkluose galima rasti šiuo ženklu pažymėtos kavos, kakavos produktų, šokolado ar cukraus. „Fair Trade“ ženklas rodo, kad prie konkretaus produkto atsiradimo prisidėję darbuotojai nebuvo išnaudojami, jiems buvo sąžiningai atlyginta už darbą, be to, laikomasi įvairių gamtosaugos ir žmogaus teisių reikalavimų.
Tiesa, D.Skvarnavičiūtė pažymėjo, kad be „Fairtrade“ egzistuoja ir kiti tvarios plėtros sertifikatai, pavyzdžiui, „Rainforest alliance“, kurio simbolis matomas ant kai kurios Lietuvoje parduodamos arbatos ar kavos, taip pat tvarią žemdirbystę rodantis „UTZ Certified“.
Siekiame, kad didieji prekybos centrai, kaip patys stipriausi tropinių vaisių tiekimo grandinės dalyviai, mokėtų sąžiningą kainą savo tiekėjams, kuri padengia tvarų vaisių auginimą.
„Tačiau šie sertifikatai nėra tas pats kas „Fairtrade“. Jie gali rodyti, kad produktas ekologiškas, jo auginimui nenaudojami pesticidai, mokama iš dalies sąžininga kaina, bet nebūtinai užtikrina darbuotojų teisę burtis į profsąjungas ir išsireikalauti užmokesčio“, – aiškino D.Skvarnavičiūtė, pažymėjusi, kad vadinamojo socialiai atsakingo maisto galima rasti bet kurioje didesnėje parduotuvėje.
Augintojams – mažiausia banano kainos dalis
Žali.LT internete lietuvius jau ragina pasirašyti ir didiesiems prekybos centrams skirtą peticiją, kuria pastarieji raginami pateikti daugiau „Fairtrade“ etikete pažymėtų prekių.
„Siekiame, kad didieji prekybos centrai, kaip patys stipriausi tropinių vaisių tiekimo grandinės dalyviai, mokėtų sąžiningą kainą savo tiekėjams, kuri padengia tvarų vaisių auginimą“, – apie projekto tikslus kalbėjo D.Skvarnavičiūtė.
Pašnekovė tvirtina, kad šių metų pradžioje Prancūzijos socialinio poveikio biuro „Le Basic“ atlikta Lietuvos bananų rinkos analizė parodė esą plantacijos darbininkui tenka vos 8,2 proc. nuo bananų kainos, o tuo tarpu prekybos centrai esą atsiriekia 37 proc.
Paklausta, ar tai reiškia, kad „Fairtrade“ ženklu pažymėti bananai būtinai būtų brangesni už kitus, D.Skvarnavičiūtė patikino – nebūtinai.
„Viskas priklauso nuo šalies vidurkio. Šis skaičiavimas (atliktas „Le Basic“) taikytas remiantis 2014–2015 m. duomenimis, kuomet vidutinė bananų kilogramo kaina Lietuvoje buvo 1,44 Eur. O pabrangimas priklauso nuo šalies. Kartais gali visai nepabrangti. Viskas priklauso nuo to, ar sąžiningai banano kainą pasidalina tiekimo grandinės dalyviai“, – teigė „Make fruit fair“ projekto atstovė.
Paklausta, kas galėjo lemti, kad dar praėjusiais metais vidutinė bananų kilogramo kaina Lietuvoje buvo 1,44 Eur, o šiandien dažniausiai nesiekia euro už kilogramą ribos, D.Skvarnavičiūtė spėjo, jog priežasčių galima ieškoti paaštrėjusioje konkurencijoje mažmeninės prekybos rinkoje.
Duris atvėręs „Lidl“ nustebimo žemomis bananų kainomis, jos vėliau krito ir kituose prekybos tinkluose.
Paklausa dar neegzistuoja
Kaip teigia Žali.LT atstovai, svarbu nepamiršti, kad kiekviena prekė turi savo kainą, tad jos nesumokėjus vartotojui, ją dengia kartais ir sveikatai žalingomis sąlygomis dirbantys augintojai besivystančiose šalyse.
Be to, už bandymą burtis į profsąjungas ar streikuoti plantacijų darbuotojai neretai sulaukia smurto ir represijų.
Tiesa, kol kas moralinės kančios perkant pigesnius vaisius, lietuvių, panašu nekamuoja.
„Paklausėme prekybos centrų, ar turi „Fairtrade“ vaisių, ar užsisako, ar yra paklausa, kalbėjome su tiekėjais. Visi vieningai pasakė – paklausos nėra, o į Lietuvą „Fair Trade“ bananai gali patekti nesistemingai, ne sezono metu, tik kai dempinguota kaina“, – sakė D.Skvarnavičiūtė.
