„Mes („valstiečiai“ – BNS) tikrai balsuosime. Tikiuosi, kad priimsime šį sprendimą. Tik tikriausiai bus sprendimas sudaryti atskirą komisiją, ne Kaimo reikalų komiteto sudėtyje, nes ten opozicija užblokuos šį sprendimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad „valstiečiai“ tokio tyrimo visada norėjo, o jis nepradėtas, nes opozicija jo nepalaikė.
Paklaustas, ar ne per ilgas siūlomas tyrimo laikotarpis, R.Karbauskis teigė, kad tuo metu priimti visi svarbiausi sprendimai dėl žemės ūkio, pavyzdžiui, žemės perkėlimas.
„Tikriausiai daugeliui įdomu sužinoti, kodėl politikai ir kai kurie asmenys galėjo kilnotis žemes iš kažkokių užkampių prie Vilniaus. Tos žemės brangdavo tūkstančius kartų“, – tvirtino R.Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad situaciją žemės ūkyje reikia tirti nuo Nepriklausomybės atkūrimo arba iš viso neužsiimti tyrimu.
„Jeigu jau tirti konceptualiai, ne persekioti kažką, kai bandoma dažnai suvesti į vieną ar kitą asmenį ar grupę, riekia pažiūrėti visą laikotarpį. Arba tada iš viso toje temoje padėti tašką ir viskas,“ – žurnalistams Seime teigė S.Skvernelis.
Premjerui priminus, kad pavasarį jis buvo kitos nuomonės ir nerėmė komisijos kūrimo, S.Skvernelis pareiškė, kad dabar frakcijos dauguma mano kitaip.
Esu tikrai prieš komisijas tokias, galbūt realaus rezultato nelabai galima po to tyrimo matyti.
„Esu tikrai prieš komisijas tokias, galbūt realaus rezultato nelabai galima po to tyrimo matyti. Tai šiuo atveju bus tam tikra retrospektyva, parodanti, kokie procesai, kuriuos mes daugiau mažiau žinome, buvo užprogramuoti tais 90–aisiais metais. Sunku suvokti, kokie rezultatai būtų (tyrimo – BNS), tiesiog visuomenei būtų dar teisė žinoti atskleista, kas nežino, kas pamiršo, kas labai svarbu, nes jokių kitų pasekmių nematau“, – pridūrė S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad jau identifikuotos problemos žemės ūkyje, pavyzdžiui, susijusios su žemės koncentracija, yra sprendžiamos.
Seimui antradienį teikiamas nutarimo projektas dėl tyrimo pradėjimo. Jo siekia 36 „valstiečiai“.
Siūloma analizuoti, kaip vyko žemės perkėlimas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas. Taip pat norima įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą per 25 nepriklausomybės metus iki „valstiečiams“ ateinant į valdžią.
Turėtų būti tiriami ir trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčiai, žemės ūkio mokslo ir inovacijų politika.
Seimo valdantieji pavasarį jau atmetė opozicijos siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl žemės ūkio reikalų – opozicija tuomet kėlė klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų. Ši tyrimo iniciatyva kilo po pranešimų apie valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ veiklą ir naudojimąsi politiko šeimos narių oficialiai valdoma žeme.
Grupė Seimo narių iš opozicijos savarankiškai jau nagrinėja koncentracijos žemės ūkyje problemas – apklausė pirmuosius liudytojus, o tyrimą planuoja baigti iki metų pabaigos. Visuomeniniais pagrindais dirbančios laikinosios darbo grupės vadovas yra konservatorius Jurgis Razma.