„Jūs paklauskite, kiek žmonių kaime skerdžia kiaules apsvaiginę? 90 proc. Lietuvos skerdimų kaimuose vyksta pažeidžiant įstatymą. Tradiciškai lietuviai niekada neskersdavo gyvūnų juos apsvaiginę. Tai tiesiog yra Europos Sąjungos reikalavimas, kur, beje, direktyvomis nurodoma, kad leidžiama skersti neapsvaiginus ir kad šalys, kurios to nenori, gali atimti tą teisę iš gyventojų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė E. Mackevičius.
J. Gustaitienė, atstovaudama ir gyvūnų globėjų poziciją, teigia, kad ritualinis skerdimas yra žiaurus elgesys su gyvūnais
Jo teigimu, gyvūno, patiriančio stresą skerdimo metu, mėsa sugadinama. Ritualinio skerdimo metu gyvūnas esą streso nepatiria, o pats skerdimas vyksta prižiūrint veterinarijos specialistams.
Pasak E. Mackevičiaus, dabar įstatyme parašyta, kad „ritualinis skerdimas galimas tik apsvaiginus galviją“, kas yra neįmanoma. „Mes norime tą nuostatą pataisyti, kad ji būtų atitinkanti gyvenimą“, – teigė jis.
J. Gustaitienė, atstovaudama ir gyvūnų globėjų poziciją, teigia, kad ritualinis skerdimas yra žiaurus elgesys su gyvūnais.
„Niekados gyvūnų globėjai nepalaikys tokio siūlomo projekto. Daugelio žmonių manymu, mėsos išvis reikėtų atsisakyti, daugelis yra veganai, vegetarai“, – kalbėjo ji.
J. Gustaitienė sako pati užaugusi kaime ir žino, kaip buvo skerdžiamos kiaulės. Pasak jos, kai kiaulės buvo skerdžiamos neapsvaigintos, tai neturėjo nieko bendro su gyvūnų gerove.
„Ritualinis skerdimas skerdimo metu tikrai nepagerina gyvūno savijautos, tikrai jis sukelia daugiau pagrįstų klausimų ir aš esu įsitikinusi, kad to nereikia“, – sakė ji.
Gyvūnų gerovės apsaugos įstatyme rašoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnais neleistinas.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite čia.
