Pirmasis AKM atvejis Lietuvoje užfiksuotas dar praėjusių metų pradžioje pas šernus, kurie krito Lietuvos-Baltarusijoje pasienyje. Nepaisant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pastangų ir šviečiamosios veiklos, užkratas pasiekė naminius gyvūnus bei kitus rajonus. Pirmasis afrikinis kiaulių maro atvejis Trakų rajone buvo užfiksuotas šių metų rugpjūčio 8 dieną Grendavės seniūnijoje. Iš viso užfiksuota 11 atvejų, paskutinis iš jų – spalio 6 d. jau Trakų seniūnijoje.
Tarnybos nuomone, viruso plitimui Trakų rajone įtakos turėjo žmogiškasis faktorius, žema biologinės saugos praktika kiaulių laikymo vietose, neatsakingas žmonių požiūris į kiaulių laikymą, įtartinai gaišusių kiaulių slėpimas, šėrimas maisto atliekomis, žole, termiškai neapdorotais pašarais.
Siekiant užkirsti ir suvaldyti AKM plitimą tarnyba dar šių metų rugpjūčio pabaigoje įtraukė visą Trakų rajoną ir dalį Varėnos rajono (Valkininkų ir Jakėnų seniūnijas) į buferinę AKM zoną. Tai reiškia, kad šiose teritorijose esančios kiaulės pačių gyventojų turėjo būti išskerstos iki spalio 15 dienos. Varėnos rajono gyventojų prašymu VMVT vadovas pratęsė terminą iki lapkričio 15 dienos, taip suteikdamas daugiau laiko gyventojams įvykdyti savo prievoles.
Trakų rajone 413 asmenys turėjo išskersti 1177 kiaules. Tarnybos duomenimis, tai buvo padaryta iki spalio 15 dienos. Tuo tarpu Varėnos rajone iki buferinės zonos išplėtimo buvo 166 kiaulių laikytojai, kurie turėjo 490 gyvūnus. Jie visi buvo išskersti iki lapkričio 15 dienos.
Kas gresia nepaklususiems ūkininkams?
Kaip nurodo VMVT Skubios veiklos skyriaus l. e. p. vedėjas Paulius Bušauskas, šiuo metu tarnyba atlieka pakartotinius patikrinimus minėtose teritorijose.
Minėtiems gyventojams nurodyta paskersti kiaules per kuo trumpesnį laikotarpį – paliekamas protingas laiko tarpas, kad įvykdytų reikalavimą, pavyzdžiui, per savaitgalį
„Gaunami skundai iš gyventojų ir tikrinamos vietos, kur buvo laikomi didesni kiekiai kiaulių. Trakuose nustatyti trys atvejai, kuomet pasitvirtino faktai dėl kiaulių laikymo.
Minėtiems gyventojams nurodyta paskersti kiaules per kuo trumpesnį laikotarpį – paliekamas protingas laiko tarpas, kad įvykdytų reikalavimą, pavyzdžiui, per savaitgalį. Ir taikomas įspėjimas arba nuobauda. Visgi, tarnybos tikslas nėra nubausti, o informuoti ir pasiekti, kad tų kiaulių neliktų“, – teigė specialistas.
Laikytojai, nepaisę nurodymų išsiskersti kiaules, baudžiami administracine tvarka įspėjimu arba bauda nuo 29 iki 579 eurų, kiaulininkystės komplekso atsakingas asmuo – bauda iki 2317 eurų, taip pat jie netenkama galimybės gauti išmokos už patirtus nuostolius dėl nugaišusios ar sunaikintos kiaulės. Tokiems asmenims nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.
„Skerdenos nėra naikinamos ir, jei rezultatai neigiami, žmonėms leidžiama mėsą sunaudoti savo reikmėms. Tačiau ateityje, jei bus nustatoma, kad kiaulės laikomos nelegaliai ir joms nustatomas AKM, laikytojai gali užsitraukti nuobaudą, gali būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, gali būti pareikalauta, kad jie sumokėtų visas patirtas išlaidas židinio sunaikinimui. Tai ir dizenfikavimas, ir papildomų pajėgų įtraukimas, tokių kaip policija, gaišenų utilizavimas. Jei pažeidėjas pretenduoja į Europos Sąjungos išmokas, tai gali būti apribotas išmokų teikimas“, – teigia P. Bušauskas.
Kur kreiptis dėl kompensacijų
Tuo tarpu sąžiningi ūkininkai gali tikėtis kompensacijų. Varėnos r. savivaldybės priima prašymus iš ūkininkų dėl kompensacijų išmokėjimo. Paskerdę kiaules jų laikytojai per 20 dienų turi pateikti ūkinių gyvūnų deklaraciją apie turimas kiaules, paraišką kompensacijai, taip pat atsakymą iš laboratorijos su tyrimų rezultatais dėl viruso ir pasižadėjimą nelaikyti kiaulių vienerius metus. Dokumentus reikia pateikti vietos savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojams.
Konkrečios kompensacijos skaičiuojamos atsižvelgiant į paskerstų kiaulių skaičių, svorį, atstumą iki skerdyklos, terminą, per kurį įsipareigojama nelaikyti kiaulių.
„Tikslios sumos negaliu įvardinti, nes ta suma yra apskaičiuojama pagal formulę savivaldybėse, Žemės ūkio skyriuose, sudarant komisiją. Pagal žmonių pateiktus duomenis – kiaulių svorį, ar tai paršavedė, ar tai kuilys, ar tai jauniklis – ir viską susumavus ir sudėjus į formulę ir suskaičiuojama”, – teigia P. Bušauskas.
Primename, kad nuo metų pradžios iki dabar Lietuvos laukinėje gamtoje buvo užfiksuotas 91 AKM atvejis. Iš 109 maru užsikrėtusių šernų 54 rasti nugaišę, 55 sumedžioti. Paskutinis atvejis užfiksuotas Vilniaus rajono Riešes miške. Apkrėsti gyvūnai aptikti 19-oje šalies savivaldybių.
Pirmasis viruso atvejis kiaulėms nustatytas praėjusių metų liepos mėnesį Ignalinos rajone.
AKM – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia.
