Seime pradėtomis svarstyti „valstiečio“ Petro Nevulio parengtomis Žemės įstatymo pataisomis siūloma automatiškai nustatyti servitutus tokiam sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, bet jis užstatytas kitiems žmonėms ar įmonėms priklausančiais statiniais.
„Yra daug teisminių ginčų, kur žmonės, turintys pastatus, stovinčius ant kito žmogaus sklypo, negali vykdyti jokios ūkinės veiklos. Vadinasi, negali remontuoti pastato, negali kitos veiklos vykdyti. Būtų užkirsta galimybė vienai iš šalių piktnaudžiauti jai priklausančiomis teisėmis“, – Seime pristatydamas pataisas kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, pataisos leistų sumažinti ginčo šalių išlaidas, o teismams nebereikėtų spręsti bylų dėl tokių servitutų nustatymo.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas sutinka, kad pataisomis norima ištaisyti žemės reformos spragas, dėl kurių žemės savininkas yra vienas, o ant jos esančių pastatų – kitas. Tačiau jis abejoja, ar einama teisingu keliu.
„Taip užprogramuotas amžinas konfliktas, jeigu abu savininkai – žemės ir pastato ant jos nesusitaria ir vienas iš kito nenuperka arba žemės, arba statinių. Pataisa nieko neišspręs – tas konfliktas neišnyks, nes tada žemės savininkas praras žemę. Čia kalba ne apie tai, ar žemės savininkas sutinka, ar ne. Įstatymas bus ir praras. O kaip bus atlygintina jam? Kol kas neaišku. Komitete bandysime įvertinti visus aspektus“, – teigė Kaimo reikalų komiteto vadovas.
A.Stančikas sako, kad dažniausiai kyla problemos privačios, o ne valstybinės žemės savininkams.
„Kurioziniai dalykai yra su žemės ūkio bendrovėmis, kurios turi fermas. Žemės savininkai jiems tai to, tai ano neleidžia“, – sakė A. Stančikas.
Konservatorius Kazys Starkevičius sutinka, kad dėl pataisų laukia didelės diskusijos: „Koks ten gali būti servitutas, jeigu žemė yra po pastatu?“
Pataisa nieko neišspręs – tas konfliktas neišnyks, nes tada žemės savininkas praras žemę, – sakė A.Stančikas.
Pasak jo, bus prašoma Vyriausybės išvados, komitete vyks pasitarimai su specialistais.
„Pirmiausia aiškinsimės, kiek tokių atvejų yra Lietuvoje. Juk negalime žemės nacionalizuoti arba priversti parduoti savo nuosavybę. Jeigu būtų valstybinės reikšmės ar svarbos objektas ant tos žemės, tada yra būdai, kaip perimti žemę ir atlyginti už ją“, – BNS svarstė K.Starkevičius.
Jo teigimu, iš pataisos be kita ko neaišku, kas ir kokia tvarka žemės, kuri bus paversta servitutu, savininkui atlygins nuostolius.
„Kas šiuokart atlygins žemės savininkui? Pastato ant tos žemės savininkas? Tada gerai. O jeigu nesutiks? Valstybė? O prie ko ji? Be to, servituto statusas nereiškia, kad ta žemė turi būti atimta. Jeigu sukursime teisinę praktiką, kad atlygins nuostolius pastatų savininkas tada gal kažkas ir judės į priekį“, – tvirtino K.Starkevičius.
Juk negalime žemės nacionalizuoti arba priversti parduoti savo nuosavybę, – svarstė K.Starkevičius.
Jis mano, kad pataisos siūlomos, nes galbūt būta atvejų, kai žemės savininkas nori pasakiškų pinigų, o pastatų savininkas nesutinka mokėti.
