Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Aplinkos, Žemės ūkio bei Finansų ministerijos turi išanalizuoti komiteto pasiūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti Žemės mokesčio įstatymą.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijai siūloma apsvarstyti patirtį tų savivaldybių, kurios amortizavo mokesčio padidėjimą.
„Nacionalinei žemės tarnybai būtų nustatytas ankstesnis terminas nei sausio 1 diena, kad savivaldybių tarybos turėtų pakankamai laiko įvertinti naujas žemės mokestines vertes, patvirtinti konkrečius žemės mokesčio tarifus“, – komiteto posėdyje sakė V.Pranckietis.
Pasak jo, Registrų centrui atliekant masinį žemės vertinimą siūloma eliminuoti išskirtinius komercinius sandorius, kai žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama ne žemės ūkio veiklai.
Valstybinė mokesčių inspekcija praėjusią savaitę informavo, kad šiemet 41 savivaldybė yra palikusi galioti ankstesnius mokesčio tarifus.
Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, šiemet ji padidėjo 43 proc. Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo, 26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.
Žemės mokestį už 2023 metus laiku – iki lapkričio 15-osios – sumokėjo 78 proc., arba beveik 609 tūkst. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. eurų. Mokesčio dar buvo nesumokėję 165 tūkst. gyventojų ir apie 2,3 tūkst. įmonių.
