Toks ypatingas kaimas yra Ukrinai. Įsikūręs, galima sakyti, pačiame šalies pakraštyje, šiaurėje. Keliolika kilometrų nuo šiaurinės šalies sienos su Latvija ir naftos perdirbimo gamyklos, panašiai tiek pat – iki Mažeikių. Paveldėta kaimo garsenybė – unikalių akmens skulptūrų ir paminklų autorius skulptorius Steponas Gailevičius. Tačiau pamažu garsus tampa ir visas kaimas. Jis šiemet pripažintas vienu šauniausių kaimų dešimtuke.
Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos ir Lietuvos kultūros ministerijos sprendimu Ukrinai yra paskelbti Mažąja kultūros sostine. Ir visiškai neatsitiktinai, nes šio kaimo bendruomenė naudoja įvairiausius kultūringo ar tiesiog gero gyvenimo būdus.
Ukrinų kaimo bendruomenė atskleidė 20 šių nuostabių būdų.
1. Pasidalinkite darbais su kitais. Esate iniciatyvus, turite idėjų, tačiau nespėjate paversti jų realybe? Suburkite kitus. „Kolūkio laikais buvome vieningas kaimas, bet po to visi ėmė tolti vienas nuo kito, darėsi vis uždaresni. Ir toliau dirbau kultūros namuose, bet vienai – sunku. Tais laikais viena kita bendruomenė jau veikė. Pamaniau – geras pagalbininkas būtų. Ir žmones tai suvienytų. Kai susikūrė bendruomenė, atsirado daugiau įvairesnės veiklos, daugiau žmonių įsitraukė. Ne iš karto, bet žingsnis po žingsnio kaimas vėl susitelkė, žmonės tapo draugiški vienas kitam. Visada sakau: „Mūsų kaimas – jėga!“ – tikino Ukrinų kultūros namų kultūrinio darbo organizatorė Jūratė Šiaulienė.
2. Panaudokite statybines medžiagas antrą kartą. Ukrinų gyvenvietėje akį patraukia tvarkingos erdvės. Manote, kad tai – vien Europos Sąjungos projektų rezultatas ar kolūkio palikimas? Taip manydami stipriai apsiriksite. Kaimo bendruomenės nariai patys klojo šaligatvius, įsirenginėjo takelius. Iš kur gavo plytelių? Prie renovuojamų kultūros namų pagal projektą plytelės buvo keičiamos trinkelėmis, tai bendruomenės nariai savo rankomis senas plyteles panaudojo takeliams iki poilsio aikštelės ir iki liepto, apipavidalino aikšteles. „Mes gi viską turime ir viską mokame! Plytelių dar liko, kur nors dar išklosime”, – sako kultūrinio darbo organizatorė Jūratė. Vietos ūkininkų dovanotais akmenimis bendruomenės nariai savo rankomis susitvarkė poilsio aikštelę.
3. Nebijokite kurti darbų grafikų. Kaimas gali džiaugtis gražia gamta – įsikūręs šalia dviejų upių – Kvistės ir Varduvos. O štai jaukiai sutvarkyta salelė Varduvos upės kilpoje – ne gamtos, o bendruomenės iniciatyvos rezultatas. Šios poilsio vietos tvarkymas yra atskirų gatvių gyventojų darbas – šienauja pasidalindami darbais, kas mėnesį pagal grafiką tuo pasirūpina tam tikrų gatvių gyventojai. Kiekviena gatvė turi po seniūną-aktyvistą, kuris tik ir laukia komandos, ką reikėtų padaryti. Netoli pavėsinės sodino pušis, įrengė gėlyną. Didžioji dalis talkininkių yra moterys. Paskui gražią poilsio vietą turi – ir pasportuoti, ir upėje pasimaudyti.
4. Pasitikėkite žmonėmis – tai apsimoka. Pagal projektą Ukrinų salelėje buvo įrengta badmintono ir tinklinio aikštelė, smiginio lenta. Badmintono raketės ir smiginio priemonės padėtos atvirai – tik užrašas primena: palik tai, kas ne tavo – taip, kaip radęs. Pasiteisina! Kita erdve – pagal projektą įrengtu mini golfo aikštynu – kaimo žmonėms padeda naudotis... pardavėja. Netoliese esančioje parduotuvėje už euro užstatą gali gauti golfo lazdas ir kamuoliukus. Žmonės vertina pasitikėjimą ir ima pasitikėti patys. Poilsio pavėsinėje prie Kvistės vazoje visą sezoną nevyto gėlės, o prieš Kalėdas čia buvo pamerkta papuošta eglės šaka. Ir niekas per daug nesigiria darydamas gera, kurdamas grožį.
5. Išnaudokite socialinius tinklus. Oficialiųjų bendruomenės narių – per 100. Jie sykiu yra ir aktyviausi bendruomenės renginių dalyviai. Tai yra beveik ketvirtadalis viso kaimo gyventojų. „Užtenka parašyti bendruomenės „Feisbuko“ paskyroje: tas ir tas, tada ir tada, kviečiamas padaryti tą ir tą. Ir viskas padaryta“, – sako Jūratė. Ir ši socialinio tinklo paskyra Ukrinams – ne svetimiems parodyti, bet saviškiams pasidžiaugti. Patys daro gerus darbus, patys ragauja šių darbų vaisius, patys ir džiaugiasi. Aplinkai tvarkyti žmonės naudoja savo įrankius, laiką. „Pažiūrėk, ir jau sudėtos nuotraukos „Feisbuke“. O kartais net ir filmukai apie darbą sukurti, netgi su muzikomis“, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkė Vilma Vžesniauskienė. Žmonės atsiskaitinėja vieni prieš kitus, o dar ir pramogą sau iš darbo pasidaro.
6. Patikėkite iniciatyvą moterims. Manote, kad moterys yra per švelnios vadovauti? Klystate. Ukrinų kaime tokių gebančių vadovauti ir organizuoti moterų daugybė. Kodėl moterys? Kaimo gyventojų skaičius, galima sakyti, stabilizavosi. Į senelių namus ėmė sugrįžti anūkai. Tačiau ne visada namai tokie pilni, kaip norėtųsi. Namų, kuriuose šeimininkauja vienos moterys, pradedant senjoromis ir baigiant jaunomis mamomis, kaime nemažai. Dažnas modelis – vyras uždarbiauja užsienyje, moteris – augina vaikus, randa darbo kaime ar Mažeikiuose. „Galima sakyti, kad esame moterų kaimas“, – sako Jūratė. Kaimo moterys šokėjos – daugelio kaimo, rajono ir net respublikinių švenčių dalyvės, jos ir pagrindinės gyvenvietės gražintojos.
7. Pasitelkite studentus. Kadaise Ukrinuose veikė ne tik parduotuvė, mokykla ir kultūros namai, bet siuvykla, kirpykla, drabužių skalbykla ir valykla, medicinos punktas. Liko kultūros namai, biblioteka, parduotuvė, bažnyčia, įsitvirtino biokuro gamykla „Rapsoila“, Stepono Krikščiuko baldų įmonė. Tačiau ne jie meno kūriniais puošia kaimą, o Vilniaus dailės akademijos Telšių filialo studentai. Štai kur geras rezervas bendruomenei! Nereikia organizuoti skulptūrų projektų, ieškoti atlyginimo menininkams. Užtenka surengti plenerą studentams. Būtent jie, vadovaujami skulptoriaus Osvaldo Neniškio, 2013 metais Ukrinų centre sukūrė sulptūrinę kompoziciją „Miegančios akys“ ir skulptūrą „Malūnėlis“, o 2015-aisiais – skulptūrinių akmenų, pažymėtų baltiškais mėnesių ženklais, Saulės ratą.
8. Nemokamos gėrybės: iš tų šiaudų bus grūdų! Šiemet per lygiadienį bendruomenės kaimo gatvių grupės gamino baltiškas šiaudų skulptūras. Jos buvo deginamos Saulės rate. „Užteko parašyti „Feisbuke“: „Mielieji, tokią ir tokią dieną atnešame skulptūras“, – pasakoja J. Šiaulienė.
9. Įtraukite visų profesijų žmones. Bendruomenė turtinga įvairių profesijų žmonių, kurie bendram labui gali prisidėti tuo, ką geriausiai moka. „Visko turime, ir dėl to esame laimingi“, – sako Jūratė. „Sava floristė, savas fotografas, sava siuvėja“, – patikslina ūkininkė A. Pocevičienė. Sava siuvėja pasiuva drabužius šokėjams, sava apželdintoja-floristė padeda skoningai suformuoti gėlynus. Ūkininkai šioje bendruomenėje irgi yra geriausių kaimo tradicijų puoselėtojai. Jie ne tik darbštūs, kuria darbo vietas, bet yra ir nuoširdūs kaimo kultūros aktyvistai. Vieni tokių – ūkininkai Albina ir Antanas Pocevičiai.
10. Kurkite verslą iš to, ką turite. Sukate galvą apie naują verslą? O gal iš pradžių geriau apsidairykite, ką turite ir ko jums trūksta? Ukrinų kaimo bendruomenė turi įmonėlę, kurią garsina obuolių sūriai. Virginija Pučkorytė šiuos sūrius verda nuo 2013 metų ir jau turi nuolatinių klientų. Sudėtis: obuoliai, cukrus ir daug daug meilės bei kantrybės. Tais pačiais metais bendruomenės įmonė pradėjo spausti obuolių sultis. Iš obuolių sulčių ir sūrių – ir nauda, ir malonumas, ir dovanos, ir šiek tiek pinigų bendruomenei. Tiesa, sulčių spaudimo įrangai prireikė rašyti projektą, gauti dalinę paramą. Apsimokėjo!
11. Svajokite ir kurkite ateities viziją. Šiemet Ukrinuose buvo sodinami kaime nelabai įprasti augalai. Kai kas sakė, kad labiau tinkami Prancūzijai. Bendruomenės vizija – paversti Ukrinus Levandų kaimu. Štai kodėl šiemet iškelta iniciatyva sodinti levandas. „Vienais metais mūsų Ligita pakišo tokią mintį: kodėl gi neapsodinus visus kaimo gatvių pakraščius levandomis. Daugiametis, gražus, kvepiantis augalas, tinka arbatoms. Levandų kvapas ramina, atpalaiduoja. Ta idėja mums patiko, paskelbėme apie tai „Feisbuke“. Nemažai atsiliepė žmonių, kurie nešė pinigus, nemažomis sumomis parėmė įmonės, pirkome tas gėles organizuotai, o kas ir patys pirko ir sodino. Kitąmet turėtume pamatyti ir šiokį tokį rezultatą“, – aiškina bendruomenės pirmininkė V. Vžesniauskienė.Ligita Urbonienė, pasiūliusi levandų idėja – profesionali floristė ir apželdintoja, iš to ir duoną sau užsidirbanti.
12. Svajonė gali tapti jūsų verslu. Ateityje bendruomenė svajoja apsodinti didesnius plotus, gaminti kvapnias levandų žiedų pagalvėles, jas pardavinėti, dovanoti. Galbūt čia žmonės važiuos vien nusifotografuoti levandų lauko fone? „Tai yra ir mūsų verslo idėja“, – sako Jūratė.
13. Jei žinosite, ką veikti, pastogė atsiras. Daugelis šalies kaimo ir miesto bendruomenių savo veiklą pradeda remontuodami patalpas bendruomenės namams, įsigydami pastatus. Ukrinų bendruomenei atskirų namų nereikia. Išnaudoja kultūros namų, o nuo šių metų – ir mokyklos sporto salę. Bendruomenė moka pasitelkti draugiškus vietos menininkus, o šie pritraukia ir kolegų. Šie metai bendruomenei – fotografijos parodų laikas. Kultūros namų salę puošė ne vieno žinomo profesionalo sukurtos nuotraukos. Šiuo metu čia eksponuojamos fotomenininko Romualdo Augūno nuotraukos.
14. Atverkite savo namų duris. Ne visi susibūrimai vyksta kultūros namuose. Tradiciniai adventiniai vakarai rengiami pas ūkininkę Albiną Pocevičienę. „Turime tokias patalpas – salę virš ūkinio pastato, tai ir dalijamės“, – sako ūkininkė. Bendruomenės žmones ji susirinkti pas save namuose pakvietė 2009-aisiais, laikotarpiu, kai kaimo kultūros namai dar buvo nerenovuoti – šalta, pelėsių kvapas, nejauku. Tačiau po renovacijos tokie susibūrimai tapo tradicija. Advento laikotarpiu kartais renkasi ir keturis kartus. Žaidžia, dainuoja, lektorių pasikviečia. Vienais metais išsidalijo po moliūgo sėklelę – rudenį surengė įspūdingą moliūgų šventę: džiaugėsi moliūgais ir moliūgų patiekalais.
15. Šventės ir geri darbai – suderinami. Adventiniai vakarai pas Albiną ir Antaną Pocevičius – ne vien vaišės ir dainos, bet ir paskaitos, leidžiančios nemažai sužinoti. Per klebono paskaitą buvo proga sužinoti apie Naujajame Testamente minimą simboliką. Ateitininkų federacijos atstovas papasakojo apie Advento tradiciją. Kultūros namuose bendruomenės namuose, vietos dailės mokytojos Ingos Šilinskaitės padedami, mokėsi gaminti žaislus eglutei iš šieno – kaip tai buvo daroma senovėje. Pernai išmoko megzti iš virvių – visos dabar turi virvinių rankinių. Dar anksčiau – tapė ant šilko, vėlė iš vilnos, piešė ant marškinėlių Ukrinų simbolius. Pasigaminę dovanėlių ir nupirkę skanėstų, lanko savo kaimo vienišus senolius.
16. Šventę kurkite iš to, ką geriausiai mokate. Šiemet per bendruomenės šventę rugpjūčio pabaigoje gatvės demonstravo kulinarinius gebėjimus – lauko sąlygomis virė, kepė, vaišino kitus šventės dalyvius. Šventės kulminacija – kai vienas jaunuolis visų renginio dalyvių akivaizdoje pasipiršo savo išrinktajai. „Jeigu žmogui kyla noras šventės metu viešai pasipiršti, tai rodo, kad bendruomenės santykiai tikrai draugiški. Tie, kurie bendrauja, jaučiasi kaip viena šeima“, – įsitikinusi Jūratė.
17. Visų pintas vainikas – didesnis ir įdomesnis. Bendruomenė pynė originalų vainiką kaimo jubiliejui – kiekviena gatvė po vainiko dalį. Ilguoju vainiku apvyniojo garsųjį vietos įžymybės Stepono Gailevičiaus paminklą.
18. Puoselėkite prigijusias tradicijas. Ukrinų kaimo bendruomenė organizuoja kaime ne tik krepšinio, bet ir šaškių turnyrus, dalyvauja ir rajoninėse ar net šalies rungtynėse. Šaškių tradiciją kaime – nuo tada, kai čia gyveno ir šaškėmis užkrėtė šaškininkas Stasys Lapinskas. Nors šio žmogaus jau nebėra, tradicija – gyva.
19. Bendri projektai – daugiau gėrio. Ukrinų biblioteka yra pelniusi ypatingą „Bendruomeniškiausios bibliotekos“ apdovanojimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad kartu su bendruomene biblioteka parašė „Bibliotekos – pažangai“ programos projektą. Pagal jį bibliotekos ir bendruomenės komanda gavo skaitmeninę įrangą, mokėsi fotografuoti, filmuoti, imti interviu, o galiausiai sukūrė skaitmeninį kūrinį. Tai buvo filmas apie vietos įžymybę – skulptorių Steponą Gailevičių. Iš penkių šalies komandų Ukrinų komanda tokių skaitmeninių kūrinių konkurse užėmė trečią vietą.
20. Nebūkite provincija, būkite sostine. Šiemet Ukrinuose plevėsuoja Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliava. Kaip gi pasisekė tapti šauniausiu kaimu? „Tiesiog mes labai norėjome. Konkurencijos nebuvo“, – sako kaimo bibliotekininkė Valda Muravjovienė. Toks požiūris ir bendruomenės veiklos visuma – patikimi įrodymai, kad provincialumo ar nepilnavertiškumo kompleksas šio kaimo aktyvistų nekamuoja. O kas nutinka, kai šio komplekso atsisakoma – akivaizdu: tampama sostine.
„Negaliu šia bendruomene atsistebėti. Pats esu iš Palangos, ten tikrai daug renginių vyksta, tačiau beveik visi jie – nuleisti iš viršaus arba komerciniai. O čia viskas – iš apačios, iš pačių žmonių iniciatyvos. Ir, svarbiausia, negali išskirti kurio nors vieno ypatingo ar vadovaujančio – visi čia turi savo vietą“, – sako čia sutiktas bendrovės „Dotnuva Baltic“ Plungės filialo technikos pardavimų vadybininkas Saulius Bagdonas.
Anot Ukrinų kaimo ūkininkės A. Pocevičienės, be bendruomenės būtų liūdna, be jos – „nebūtų nieko“.
„Dabar gyvenimas tiesiog verda. Tereikia, kad žmogus norėtų: norėsi – ateisi, visada rasi, ką veikti, rasi čia savo vietą. Galėsi ir pasilinksminti, ir padirbėti – ir nusipinsi, ir nusimegsi, o gal ir savo idėją pasiūlysi“, – džiaugiasi ūkininkė. Ji yra ir viena iš bendruomenės ir gražesnio gyvenimo Ukrinuose kūrėjų, natūraliai įsiliejanti į kunkuliuote kunkuliuojantį kaimo žmonių bendrystės vyksmą.
