„Mes kalbame apie dešimtis milijonų eurų, kuriuos kasmet praranda valstybė ir kurie būtų itin vertingi šaliai sprendžiant šiandieninius opius bendrųjų paslaugų finansavimo klausimus“, – teigia Z.Varanavičienė.
Nerimą keliantys skaičiai
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, net 12,5 proc. patikrintų ūkių naudoja Lietuvoje draudžiamus pesticidus. Tai reiškia, kad kas 8-tame ėminyje ant augalų buvo aptikta medžiagų, kurių būti neturėtų.
„Tai iš tikrųjų gąsdinantys skaičiai, turint omenyje, kad iš tų 40 patikrinimų net 30 buvo planiniai ir tik 10 – netikėti“, – atkreipia dėmesį asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė.
Nelegali prekyba vyksta kone atvirai
Nepaisant to, kad nelegali prekyba augalų apsaugos produktais vyksta kone atvirai – turguose, parduotuvėse, netgi pristatant tiesiai į ūkius – institucijoms sunkiai sekasi ją pažaboti.
„Ūkininkai ir su žemės ūkiu susiję verslai, taip pat ir institucijos puikiai žino, kad ši nelegali prekyba vyksta kone atvirai“, – susiklosčiusią padėtį komentuoja Z.Varanavičienė
Kenksmingos medžiagos ir apgauti vartotojai
Šešėlinė rinka kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, nes joje nesunku gauti draudžiamų ar nelegaliai įvežtų medžiagų. Be to, vartotojai yra apgaudinėjami, nes net neva ekologiškuose produktuose aptinkama pesticidų likučių.
Pasak asociacijos direktorės, atrodo, kad juodoji augalų apsaugos produktų rinka institucijoms nėra prioritetinė, nors būtent iš jos kyla tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai ar net gyvybei.
Nukenčia sąžiningi ūkininkai ir legalus verslas
Nelegali prekyba pesticidais iškreipia konkurencijos sąlygas sąžiningiems ūkininkams ir legaliems prekybininkams, kurie laikosi griežtų aplinkosauginių reikalavimų ir moka mokesčius.
Z.Varanavičienės teigimu, valstybė turėtų netoleruoti ir tų, kurie pasirenka pirkti falsifikatus ar naudoti draudžiamas, kenksmingas medžiagas.
Šią problemą būtina spręsti
Norint pažaboti nelegalią prekybą augalų apsaugos produktais, reikia didesnio valstybės institucijų ir teisėsaugos dėmesio, tinkamo reglamentavimo, bendradarbiavimo ir griežtesnės kontrolės.
„O kol kas – rizikingiau turėti vieną gramą kanapių žolės nei 10 tonų nelegalių cheminių medžiagų“, – į susikaupusias netoleruotinas problemas atkreipia dėmesį „CropLife Lietuva“ vadovė.
