Abiejuose ūkiuose, kuriuose nustatyti naujausi AKM protrūkiai, buvo laikoma po 1 kiaulę savo reikmėms. Vienu atveju kiaulių laikytojas, pastebėjęs, kad kiaulė neėda, informavo privatų veterinarijos gydytoją, kuris paėmė mėginį. Atlikus laboratorinius tyrimus, įtarimai pasitvirtino – kiaulei patvirtinta AKM diagnozė.
Kitame, Kazlų Rūdos seniūnijos kaime, ūkininkas paskerdė savo penimą kiaulę. Skerdenos mėginiai, vykdant AKM stebėsenos programą, buvo ištirti dėl AKM ir patvirtinta ši diagnozė.
„Norėtume dar kartą įspėti kiaulių laikytojus, kad AKM virusas ilgai išlieka užkrėstoje teritorijoje. Todėl virusą į ūkį atsinešti galima iš aplinkinių laukų ar miško, grybaujant uogaujant, dirbant žemės ūkio darbus. Vadovaujantis biologinio saugumo nurodymais, kiaules šerti reikia tik termiškai apdorotu pašaru ir griežtai drausti pašaliniams asmenims eiti į tvartus, tuo siekiant išvengti galimo viruso pernešimo iš užkrėstos aplinkos.
Nagrinėjant priežastis, kaip AKM virusas galėjo patekti į užkrėstus ūkius, nė vienu atveju nenustatyta, kad virusą į kiaulių laikymo vietą galėjo įnešti užkrėstas šernas. Didžiausia tikimybė, kad tai padarė patys kiaulių savininkai, nepaisydami biologinio saugumo reikalavimų. Kiekvienas kiaulių laikytojas, visų pirma, pats atsako už savo laikomų gyvulių apsaugą“, – pabrėžia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis
