Ministras Kęstutis Navickas sako, kad Baltijos ir Šiaurės šalys turi unikalių iššūkių ir specifines klimato bei ekologines sąlygas, todėl svarbu turėti bendrą poziciją.
„Šiaurės ir Baltijos šalims reikia turėti bendrą poziciją įvairiomis temomis, kad mūsų balsas būtų geriau girdimas Europos Sąjungos (ES) institucijose. Tik jungtinėmis jėgomis galima veiksmingai spręsti mūsų regiono žemės ūkio ir kaimo plėtros iššūkius“, – pranešime teigė K.Navickas.
Anot jo, pirmieji žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginių planų įgyvendinimo metai parodė, kad procesai dar supaprastinti, kaip žadėjo Europos Komisija (EK). Teigiama, jog sudėtinga planų keitimo procedūra neleidžia mažinti administracinės naštos ne tik ūkininkams, bet ir institucijoms.
Ministrai aptarė ir EK žingsnius supaprastinant reikalavimus – priimtas palengvinimas, kuris bent vieneriems metams leidžia dalį negamybinių plotų naudoti gamybai. Be to, tęsiamos diskusijos dėl to, kad būtų sušvelnintas daugiamečių pievų išsaugojimo ar užskaitos įsipareigojimas.
Susitikime kalbėta ir apie lankstumą, kuris būtinas keičiant ir įgyvendinant strateginius planus. Visi dalyviai sutiko, kad to ypač trūksta, mažai atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus ar pasikeitusią geopolitinę aplinką.
Pasak K.Navicko, ūkininkams reikia paramos ir stabilumo, už papildomas pastangas jiems turėtų būti tinkamai atlyginama – Bendroji žemės ūkio politika negali būti vienintelė priemonė, patenkinanti visus poreikius ir iššūkius.
Ministras taip atkreipė dėmesį į visišką ES šalių tiesioginių išmokų suvienodinimą. Anot jo, tikimasi, kad nuo 2028 metų Lietuvos tiesioginės išmokos sieks bent ES vidurkį.
Baltijos ir Šiaurės šalių atstovai aptarė ir EK komunikatą dėl klimato tikslų, kuriuo siūloma iki 2040 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 metais. Taip pat pasiūlymą, kuriuo siekiama palengvinti kokybiškos CO2 absorbentų sistemos diegimą ES, ir Gamtos atkūrimo reglamentą, numatantį atkurti pažeistas Europos ekosistemas.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad svarbu paskatinti diskusijas šiomis temomis, nustatyti žemės ūkio tikslus ir galimas alternatyvas. Būtina užtikrinti ūkininkų konkurencingumą, tinkamą finansavimą, numatyti, kaip paskatinti ūkininkus dalyvauti įvairiose priemonėse.
Ministrai aptarė ir EK planus atšaukti reglamentą, kuriuo buvo siekiama iki 2030 metų perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Šiaurės ir Baltijos šalys pritaria tam ir mano, kad reglamentas turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologijų pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas.
Susitikime trečiadienį dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Suomijos žemės ūkio ministrai ir kiti aukšto lygio pareigūnai.
