Laimė, sako J.Pukelis, kai prieš trejus metus rusai atsisakė lietuviškų bulvių, jų užsigeidė airiai, anglai, nes tenykštės užmirko.
„Pernai „Šakos“ bulves pirko rumunai, serbai, net italai. Dirbome ir su Vidurinės Azijos – Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos – rinkomis: ten bulves vežėme. Tačiau šįmet Rusija vėl smogė – uždraudė per savo teritoriją vežti bulves. Tada po rusiškų Kalėdų per Viduržemio jūrą bulves ėmėme plukdyti į Aziją. Kelionės išlaidos padidėjo tris kartus. Be to, bulvių kokybė kenčia, kai jos pirkėjus pasiekia 2–3 savaitėms vėliau, nei gabenamos sausumos transportu“, – bulvių realizavimo sunkumus aptaria pašnekovas. Pasak jo, „Šakos“ naujojo derliaus vėlyvosios bulvės vėl atsidurs sandėlyje, viliantis, kad atsiras pirkėjų.
Bulvių augintojai, skirtingai nei pienininkai, mėsininkai, daržovininkai, jokių kompensacijų iš ES dėl embargo negauna.
„Lauksime pirkėjų. Kontaktus mezgame tarptautinėse parodose, mugėse. Tačiau koks bus bulvių poreikis, niekas nežino!“ – tvirtina J.Pukelis, apgailestaudamas, kad „bulvių augintojai, skirtingai nei pienininkai, mėsininkai, daržovininkai, jokių kompensacijų iš ES dėl embargo negauna“.
Pasakys rinka
„Rinka pasakys, kokia šįkart bus bulvių realizacija, kokios bus kainos. Jei pavyks sukaupti pakankamai lėšų, pirmiausia atsiras saugykla su šaldytuvu“, – apibendrina J.Pukelis. Kaip svarbu turėti bulvių saugyklą su šaldytuvu, įrodo ir šis atvejis. Vilniuje netoli oro uosto veikia azerbaidžaniečių restoranas. Labai populiarėja jo iš didelės – 300–400 g bulvės – pagamintas patiekalas. Bulvės išgremžiamos, į jas prikrečiama įdaro ir folijoje kepamos. Patiekiamos su padažu.
Restoranas iš „Šakos“ praėjusį rudenį įsigijo didelių bulvių. „Liepą skambina – reikia dar nors dviejų tonų peraugusių bulvių. Kai rudenį siūliau nusipirkti dešimt tonų ir pasidėti į išsinuomotus šaldytuvus, nepirko. Būtų nereikėję užkasti“, – sako J.Pukelis, vildamasis, kad tokių azerbaidžaniečių restoranų atsiras daugelyje Lietuvos vietovių, padidės bulvių realizavimas.
Pasak J.Pukelio, bulvių augintojai kenčia ir todėl, kad jų produkcijos nebereikia gyvulininkams, kad neliko bulvių perdirbimo įmonių – Marijampolės r. Antanave ir Molėtų r. Ambraziškiuose. Jei šertų bulvėmis kiaules, galbūt ir afrikinio kiaulių maro nebūtų.
Pasak J.Pukelio, bulvių augintojai kenčia ir todėl, kad jų produkcijos nebereikia gyvulininkams.
„Stojimas į ES sunaikino krakmolo gamybą. Mažiau nuostolių patirtume, jei bulvių perdirbimas nebūtų sužlugdytas“ , – įsitikinęs J.Pukelis. Primena, jog, kai Lietuva stojo į ES, jai buvo pasiūlyta tik 400 t krakmolo kvota. Gamyklos savininkas prašė 4 tūkst. t kvotos, žadėdamas tokiu atveju jos neuždaryti.
„Ir mes, bulvių augintojai, rašėme protestus, prašydami derėtis dėl didesnių krakmolo kvotų, bet veltui, – lig šiol skaudžiai bulvių augintojams atsiliepiantį smūgį prisimena J.Pukelis. – O latviai stodami į ES išsiderėjo tūkstančio tonų krakmolo kvotą. Ji po ketverių metų padidėjo keturis kartus.“
„Vineta“ Lietuvoje populiariausia
Žlugus krakmolą gaminusioms gamykloms, pragaišo ir Lietuvos bulvių augintojų ir perdirbėjų asociacija. Dabar „Šaka“ – Lietuvos daržininkystės bei Lietuvos sėklininkystės asociacijų narė.
„Kasmet auginame 12–13 veislių bulves. Jos skirtos ir ilgai laikyti, ir greitai vartoti, ir perdirbti, ir salotoms, ir didžkukuliams gaminti. Šįmet čipsinėmis bulvėmis (iš kurių daromi traškučiai) apsodinome 40 ha, sėklinėmis – 35 ha, valgomosiomis – 60 ha“, – aiškina J.Pukelis.
Bulvės esti kelių kategorijų: A – salotinės, B – kulinarinės, C – skirtos perdirbti ir D – krakmolui gaminti.
Bulvės esti kelių kategorijų: A – salotinės, B – kulinarinės, C – skirtos perdirbti ir D – krakmolui gaminti.
„Šaka“ daugiausia augina B tipo bulvių. „Jos – lietuviško skonio, tinka didžkukuliams, plokštainiui, blynams gaminti, – aiškina J.Pukelis. – Auginame septynias B tipo bulvių veisles, pagrindinė iš jų – „Jelly“, antroje vietoje – „Concordia“, trečioje – „Vineta“, ketvirtoje – „Laura“, penktoje – „Marabel“.
Iš tiesų „Vineta“ Lietuvoje populiariausia, bet ją stumiame į trečią vietą dėl prekinės išvaizdos: apvali, luobelė nelygi, tinklinio paviršiaus, tad šių bulvių negalima parduoti užsienyje. Anglai pageidauja „Concordia“ ir „Jelly“, serbai, rumunai, italai – „Laura“, „Belorosa“ veislių bulvių.“
Gelbės net sušalusi
J.Pukelis sutinka, kad bulvės – antroji lietuvių duona. „Bulvės – tarpiniai augalai tarp javų ir daržovių, mat turi daug krakmolo, sausųjų medžiagų. Man bulvės – pirmoji duona: kasdien jas valgau. Sriuba ne sriuba, jei bulvių joje nėra. Suvalkijoje ir dabar, kaip Rusijoje, daug kas virtas ar keptas bulves, didžkukulius, bulvinius blynus valgo su duona. „Bulvę giriam, bulvę valgom“, – kadaise skambėdavo dainelė. Jekaterina II lazda vertė auginti bulves. Jomis, net sušalusiomis, žmonės per Pirmąjį pasaulinį karą gynėsi nuo bado“, – bulves aukština J.Pukelis.
