Tai jau antrasis Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacijos (TAGAVA) inicijuotas mokslinis forumas, kuriame progą padiskutuoti tiek ūkininkams, tiek įstatymų kūrėjams svarbiais klausimais turėjo ne tik politinių struktūrų atstovai, bet ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai bei mokslų daktarai iš Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos Belgijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų.
TAGAVA vadovo Tomo Gailiaus teigimu, tikimąsi, jog surinkti moksliniai duomenys taps įstatyminės bazės, apibrėžiančios gyvūnų gerovės reikalavimus, pagrindu. Asociacijos iniciatyvas skatinamai palaikė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kuri pabrėžė tokios iniciatyvos svarbą. „Esame pirmieji Europoje atlikę tokio masto mokslinius tyrimus, todėl galime didžiuotis, jog galime tapti atsakingo verslo plėtros šioje srityje pavyzdžiu kitos ES narėms“, – teigė europarlamentarė.
Esame pirmieji Europoje atlikę tokio masto mokslinius tyrimus.
Jos pastebėjimu, probleminiai klausimai, kurie buvo svarstyti šioje konferencijoje, neprasilenkia ir su diskusijomis, vykstančiomis Europos Parlamento lygmenyje. „Gruodžio mėnesį vykusioje plenarinėje sesijoje buvo priimta rezoliucija, kuria Europos Komisija buvo paraginta parengti 2016 – 2020 m. gyvūnų gerovės strategiją, siekiant aiškiai apibrėžti, kaip ES valstybėse narėse turėtų plėtotis šis verslas. Kol kas laukiame atsako ir strategijos parengimo“, – pasakojo V.Blinkevičiūtė.
Kuria darbo vietas
Kailinių gyvūnų auginimo verslą Lietuvoje remia ir LR Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Dėl ligos konferencijoje dalyvauti negalėjusi ŽŪM ministrė Virginija Baltraitienė oficialiame savo pranešime teigia, jog ŽŪM turi aiškią ir konkrečią strategiją bei teigiamą požiūrį ir nuostatas į besiformuojančių verslų, galinčių sukurti darbo vietas regionuose, plėtrą.
„ES šalių patirtis rodo, kad sparčiai plėtojantis alternatyvioms ir netradicinėms veikloms kaimo vietovėse, joms leido generuoti papildomas pajamas, didinti žmonių užimtumą, sumažino ir perskirstė ūkininkavimo riziką“, – rašoma oficialiame ŽŪM ministrės pranešime.
Ministrės teigimu, Lietuvoje kailinių gyvūnų verslo organizavimui ir plėtotei yra labai palankios sąlygos, kurias pagrindžia ir ilgametės kailinių gyvūnų auginimo (ypač audinių ir lapių) tradicijos bei patirtis. Galiausiai, alternatyvūs žemės ūkio verslai sukuria institucines prielaidas pagalbinių verslų, tokių kaip veterinarinės priežiūros, įrangos gamybos, pašarų tiekimų ir kt. plėtrai.
Užimtumo regionuose didinimas prisidėtų prie visą ES bendriją kamuojančios bedarbystės mažinimo. „Kol kas darbo ieško apie 23 mln. ES piliečių, o kas antras iš jų negali įsidarbinti ilgiau nei metus. Tiesa, Lietuvoje, ypač jaunimo, nedarbas mažėja sparčiai. Tačiau jis turi trauktis ne tik iš didžiųjų, bet ir iš mažųjų miestų ir kaimo, – ŽŪM ministrės žodžiams antrino ir V.Blinkevičiūtė. – Net ir viena sukurta darbo vieta jau yra laimėjimas, ir tai turi tapti mūsų siekiamybe.“
„Fur Europe“ organizacijos atstovės Pia'os Hanhimaki duomenimis, įvairiose Europos kailių sektoriaus srityse jau yra sukurta net apie 60 tūkst. darbo vietų (pilnu etatu), dar daugiau darbo vietų yra sukuriama sezono metu.
Saugus verslas, nereikalaujantis didelių investicijų
Kaip savo pranešime pabrėžė LR Seimo narys Ričardas Sargūnas, kailinių gyvūnų auginimas yra pelningas ir nereikalaujantis didelių pirminių investicijų verslas, Lietuvoje atvėręs galimybes didinti šių gyvūnų auginimą, sprendžiant gyventojų užimtumo problemą.
Net ir viena sukurta darbo vieta jau yra laimėjimas, ir tai turi tapti mūsų siekiamybe.
„Šinšilų auginimas gali būti vykdomas ir kaip pagalbinis, ir kaip nuolatinis darbas, nes nereikalauja didelių kompetencijų, o šio verslo efektyvumą rodo išskirtinis gyventojų domėjimasis. Tai galimybė jaunies žmonėms oriai gyventi ir dirbti kaime, kurti darbo vietas ir vystyti įvairias verslo rūšis“, – tokius argumentus išsakė R.Sargūnas.
Tagavos vadovo teigimu, didžiausias šio verslo patrauklumas ir yra tas, jog imtis verslo gali ko ne kiekvienas regiono gyventojas, ir vėliau plėsti veiklą, atsižvelgiant į pajėgumus. Jo duomenimis, šinšilų auginimo verslas jau dabar gali pateikti pavyzdingus rodiklius: „Per metus šio verslo dėka Lietuvoje yra sugeneruojama apie 20 mln. eurų. Tai yra tiek pat, kiek per metus Lietuvoje yra skiriama vaikų globos namų išlaikymui.“
