„Didžiausias leistinas įsigyti degalų kiekis nustatomas pagal deklaruotą augalų plotą, bet neatsižvelgiama į turimą gyvulių skaičių. Šių degalų negali įsigyti kiaulių, paukščių, bičių ar grybų augintojai, kurie kuria didelę pridėtinę vertę žemės ūkyje ir patiria spaudimą rinkos sąlygomis“, – situaciją apibūdina žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.
Prieš kelerius metus buvo nustatytas nuo akcizų atleistų dyzelinių degalų kiekis vienam deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio augalų rūšis.
„Būtina patikslinti nustatytus kiekius, nes žemės ūkyje diegiamos naujos augalų ir gyvulių auginimo technologijos, reikalaujančios mažiau kuro sąnaudų, kinta vidutinis ūkio dydis – šios priežastys taip pat turi įtakos dyzelinių degalų sunaudojimui“, – neabejoja viceministras.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikti tyrimai rodo, kad daliai gyvulių nelaikančių ūkių leistiną įsigyti degalų kiekį galima būtų sumažinti. Siekdama visiems žemės ūkio subjektams sukurti vienodas sąlygas ir paskatinti didelę pridėtinę vertę kuriančių žemės ūkio veiklų plėtrą, Žemės ūkio ministerija mano, kad yra tikslinga išplėsti veiklų, kurioms būtų taikoma degalų lengvata, spektrą.
Šiuo metu žvejai gali įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų priklausomai nuo sugauto žuvų kiekio. Ministerija norėjo išsaugoti esamą paramos žuvininkystei sistemą, tačiau Europos Komisija nesiruošia keisti neseniai pasirodžiusių teisės aktų žuvininkystei projektų, kuriuose numatoma, kad parama negali būti teikiama atsižvelgiant į sugautų žuvų kiekį ir kainą.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, ministerija siūlo keisti Akcizų įstatymą. Priėmus įstatymo pakeitimus, konkretūs leidžiamų įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų kiekiai bus nustatomi Vyriausybės nutarimu.
„Atsižvelgdami į tai, kad ūkiniai metai prasideda liepos 1 d., manome, kad 2014-2015 metais žemės ūkiui reikėtų taikyti dabar galiojančią dyzelinių degalų įsigijimo paramos sistemą, o nuo 2015 m. liepos 1 d. – naują“, – sako R. Šatkauskas.
