„Mokesčių peržiūrėjimo iki naujojo finansinio laikotarpio neturėtų būti. Žemdirbiai yra pasiruošę mokėti ir kitokius mokesčius, bet turi pasikeisti ir sąlygos ūkininkavimo - kol jos nėra pasikeitusios, tos diskusijos turi būti nutrauktos ir neeskaluojamos“, – trečiadienį komiteto posėdyje pareiškė jo vadovas.
Pasak jo, dabar Lietuvos ūkininkų pajamos bei tiesioginės ES išmokos yra mažiausios, kaip ir jų uždarbis. Tačiau pastarosios išmokos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.
Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės teigimu, jeigu dalis Lietuvos ūkininkų negautų tiesioginių išmokų, jie žlugtų.
„Dauguma iš ūkių nebūtų gyvybingi, jeigu negautų tiesioginių išmokų“, - pareiškė R.Mininienė. Pasak jos, ūkiai, gaunantys per metus 50 tūkst. eurų pajamų, be šių išmokų neišgyventų.
A.Stančikas taip pat kalbėjo, kad jaunimas neperima tėvų ūkių, o išvyksta į užsienį, kur dirba žemės ūkyje.
Pasak konservatoriaus Kazio Skarkevičiaus, Valstybės kontrolė skelbia, jog ūkininkai naudojasi 25 mokesčių lengvatomis, nors realiai 13 tų lengvatų nesinaudoja.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra pareiškęs, kad smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai, todėl jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui.
VMI duomenimis, 2015 metais ūkininkai deklaravo 1,111 mlrd. eurų pajamų (10,3 proc. daugiau nei 2014 metais), jie sumokėjo 65,68 mln. eurų (7,1 proc. daugiau) mokesčių – vos 1 proc. visų gautų mokesčių (6,659 mlrd. eurų).
