Šiuolaikiniame žemės ūkyje vis svarbesnė tampa skaitmeninių įrankių ir ūkio valdymo sistemų integracija. Šios sistemos leidžia ūkininkams efektyviau valdyti visus ūkio procesus, pradedant pasėlių auginimu ir baigiant finansų valdymu.
Skaitmeninių technologijų bumas pasauliniame agrosektoriuje
Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje skaitmeninės technologijos žemės ūkyje jau tapo neatskiriama dalimi. Pavyzdžiui, tyrimų kompanijos „Statista“ duomenimis, 2023 metais net 87 proc. ūkių JAV naudojosi bent viena skaitmenine technologija, o Europos Sąjungoje šis rodiklis siekė 72 proc.
Pažangios technologijos sparčiai skinasi kelią ir Azijos šalyse. Štai Japonijoje, garsėjančioje inovatyvacijomis, Vyriausybė aktyviai remia skaitmeninių technologijų diegimą žemės ūkyje.
Praėjusių metų duomenimis, net 90 proc. ryžių augintojų Japonijoje naudojo dronus ir jutiklius pasėlių stebėjimui ir priežiūrai. Pietų Korėjoje Vyriausybės programa „Smart Farm“ skatina ūkininkus diegti išmaniuosius šiltnamius ir vertikaliuosius ūkius, kuriuose daugelis procesų, tokių kaip laistymas, tręšimas, temperatūros reguliavimas, vyksta automatizuotai. Dėl to šiose šalyse pastebimai išaugo darbo našumas ir sumažėjo neigiamas poveikis aplinkai.
Įdomu tai, kad skaitmeninės technologijos nebėra tik stambių ūkių privilegija. Vis daugiau smulkių ir vidutinių ūkių atranda šių įrankių naudą.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, net 60 proc. ūkių, mažesnių nei 50 hektarų, naudoja mobiliąsias programėles pasėlių stebėjimui ir ūkio valdymui.
Skaitmeninių technologijų naudojimas leidžia užsienio ūkininkams pasiekti įspūdingų rezultatų. Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamento duomenimis, ūkininkai, naudojantys tiksliojo ūkininkavimo technologijas, vidutiniškai sunaudoja 10 proc. mažiau trąšų ir 20 proc. mažiau pesticidų, o jų derlius padidėja apie 15 proc.
Populiariausios užsienio ūkio valdymo sistemos, tokios kaip „AgriWebb“, „FarmLogs“, „Granular“, „Agworld“ ir kitos, siūlo platų funkcijų spektrą. Jos leidžia stebėti ir analizuoti pasėlių augimą, rinkti duomenis apie dirvožemio sąlygas ir orų prognozes bei teikia rekomendacijas dėl tręšimo, laistymo ir purškimo. Šios sistemos taip pat padeda prižiūrėti gyvulius, stebėti jų sveikatą, mitybą, elgesį ir produktyvumą.
Be to, ūkio valdymo sistemos palengvina finansų valdymą, padeda sekti pajamas ir išlaidas, planuoti biudžetą ir analizuoti pelningumą. Darbo organizavimas taip pat tampa efektyvesnis, nes programinė įranga leidžia planuoti darbus, paskirstyti užduotis darbuotojams ir stebėti darbo laiką.
Pažangios sistemos naudoja dirbtinį intelektą ir mašininio mokymosi algoritmus, kad pateiktų ūkininkams vertingų įžvalgų ir padėtų priimti geriausius sprendimus.
Lietuvos ūkiai taip pat žengia skaitmenizacijos keliu
Lietuvoje skaitmeninės technologijos žemės ūkyje taip pat populiarėja. Vis daugiau ūkininkų naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, skirtomis pasėlių stebėjimui, orų prognozėms, žemės ūkio technikos valdymui.
Nors tikslios statistikos apie ūkio valdymo sistemų naudojimą Lietuvoje nėra, skaičiuojama, kad apie trečdalis Lietuvos ūkininkų savo veikloje naudoja bent vieną skaitmeninį įrankį, pastebimas susidomėjimo ūkio valdymo sistemomis augimas. Žinomiausios sistemos Lietuvoje – „AgroSmart“, „eAgronom“, „Geoface“, „FarmWizard“ ir kitos.
Augant Lietuvos ūkininkų dėmesiui naujovėms, žemės ūkio technologijų naujienoms, kartu pastebimas ir gausesnis seminarų bei parodų lankymas. Specialistai rekomenduoja iš pradžių išbandyti nemokamas ūkio valdymo sistemų versijas, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausią konkretaus ūkio sąlygoms.
Taip pat rekomenduojama pasidomėti Lietuvos Vyriausybės ir Europos Sąjungos teikiama parama ūkininkams, diegiantiems skaitmenines technologijas.
