Z. Rimkienė ūkininkauja nuo 1998 m., o nuo 2007 m. jos ūkis sertifikuotas kaip ekologinis. Moteris sako, kad sėkmingai ūkininkauti jai padėjo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).
Pašnekovė teigia, kad ūkininkauti ją paskatino močiutė ir ypač mama, kuri, prasidėjus žemės reformai, tučtuojau suskubo atsiimti tėvų žemę.
„Ūkininkaujam lengvai, laisvalaikiui, kiekvienais metais vis labiau įsijausdami, sėdami vis daugiau ir įvairesnių daržovių. Ūkininkaujame nenorėdami niekam atiduoti (parduoti ar išnuomoti) mamai ir jos tėvams priklausiusios žemės gabaliuko. Žinau, kad jiems būtų svarbu ir labai džiugu, jei žinotų, kad mes neapleidom senelių žemės. Tai mano tėviškė, bet jokiu būdu nesakau, kad mano ūkis – tai mūsų šeimos ūkis“, – kalba ūkininkė.
Naudingi ir nekaloringi
Zitos ūkyje auga įvairiausios kultūros: uogos, vaisiai, daržovės, javai. Rimkų šeima augina braškes, juoduosius serbentus, avietes, rugius, kviečius, bulves, morkas, pupas, moliūgus ir kt. Pradėjusi ūkininkauti paveldėtame 7,5 ha žemės plote, vėliau Z. Rimkienė plėtė savo ūkį ir šiemet dirbs 20 ha: „Negalime atsidžiaugti: viskas – viename plote.“ Iš šios žemės daržovės užima maždaug apie 3 ha.
Iš savo auginamų daržovių Z. Rimkienė labiausiai išskiria smidrus (šparagus), kurie, pasak pašnekovės, daugelio tautiečių maisto racione atsirado visai neseniai. Jų moters ūkyje auga apie 20 arų.
„Šparagai yra švelnaus, žirnelių skonio daržovė. Senesniais laikais šparagų patiekalų duodavo jaunamartėms ir jaunikiams prieš pirmąją naktį, kad šie būtų aistringesni. Tai taip pat šlapimą varanti, inkstų veiklą reguliuojanti, organizmą valanti, nekaloringa daržovė – 100 gramų šparagų turi tik 10 kalorijų“, – paaiškino ūkininkė.
Šparagų gerosiomis savybėmis pasidomėjusi moteris sužinojo, kad juose yra daug baltymų, ląstelienos, vitaminų (A, B, C, T, K), mineralų (vario, mangano, magnio) ir karotino. Pašnekovės teigimu, šiuose augaluose esančios medžiagos didina kraujagyslių sienelių tvirtumą ir elastingumą.
Ir virimui, ir kepimui
Z. Rimkienė sako, kad jos šeima noriai valgo šparagus ir mėgsta gaminti patiekalus iš šių daržovių. „Firminio patiekalo neturime, nes smidrus auginame dar neilgai, tačiau skaniausiai valgėme vos apvirtus, supjaustytus kartu su žaliais agurkais, apibertus druska ir užpiltus grietine arba aliejumi. Apvirtus, apvoliotus džiūvėsiuose ir kiaušinio plakinyje smidrus taip pat kepame riebaluose. Labai skanu, bet tikrai nesveika“, – šypsosi pašnekovė.
Moteris pasakojo, kad smidrai yra pavasarinis augalas: „Pernai pjovėme pirmąjį jų derlių ir pastebėjome, kad smidrai auga nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios. Tai yra pati ankstyviausia ne šiltnamyje, o lauke mūsų užauginama daržovė. Šparagai vienoje vietoje gali augti iki 15–20 metų, tai viliamės, kad ir mūsų šparagų daržiukas, jei gerai seksis, tiek metų išgyvens.“
Padengė išlaidas
Pasak Zitos, ekologiškų jos šeimos išaugintų daržovių galima įsigyti rudenį įvairiuose miestuose vykstančiose ekologiškų produktų mugėse. Savo daržovėmis ūkininkė taip pat prekiauja Vilniaus Tymo turguje, mobiliajame turgelyje Žvėryne ir viename prekybos centrų veikiančioje ekologiškų produktų mugėje.
Z. Rimkienės teigimu, ūkyje triūsia ir vieni kitiems padeda visa šeimyna: vyras, dukra, du sūnus ir anūkas. Ekologiškai ūkininkaujanti šeima džiaugiasi, kad jiems sėkmingai darbuotis padėjo išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. „Žinoma, kruvino rankų darbo auginant daržoves išmokos neatperka, bet padengė, pavyzdžiui, produkcijos sertifikavimo išlaidas. Ūkininkauti ekologiškai ketiname ir toliau“, – sako ūkininkė.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
