Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Smulkieji Joniškio pieno ūkiai Lietuvos valdžios bijo labiau nei Rusijos sankcijų

Joniškio rajone yra ne viena bendrovė, kuri pristato pieną kooperatyvams arba tiesiogiai perdirbėjams. Tokie ūkiai paprastai pieno tiekia nedaug ir realizuoja vietinėje rinkoje, todėl Rusijos sankcijų nesibaimina. Grėsmę jie įžiūri tik galimame Lietuvos valdžios ir didžiųjų pieno bendrovių ssusitarime. Didesnės bendrovės – tokios kaip skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Viliui Kaikariui priklausančios Skaistgirio žemės ūkio bendrovė ar „Šiaurės vilkas“ – į diskusijas apie Lietuvos santykius su Rusija nesileidžia jau pusmetį.
Mažieji pieno ūkiai Rusijos embargo nebijo
Mažieji pieno ūkiai Rusijos embargo nebijo / Alvydo Januševičiaus nuotr.

Tūkstančiais galvijus skaičiuojanti Joniškio rajono Skaistgirio žemės ūkio bendrovė dvelkia paslaptimi. Bendrovės vadovas Stasys Čižauskas kalbėjo trumpai: „Neturiu žalio supratimo apie eksportą ir Rusiją. Aš gaminu pieną Lietuvai.“

Nuomonė iššaukė tylą ir vietines „sankcijas“

Tylos šydas nusileido metų pradžioje, kuomet daugybę bendrovių valdantis Joniškio verslininkas Vilius Kaikaris, neslėpdamas verslo interesų Rusijoje, išrėžė, jog Lietuvai nėra ko šiauštis prieš Rusiją.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Vilius Kaikaris
Alvydo Januševičiaus nuotr./Vilius Kaikaris

Tuomet verslininkas LRT laidoje teigė: „Negalime kalbėti nei apie tankus, nei apie patrankas. Galėsime jas sviestu tepti, kai neturėsime kur jo dėti, galėsime sūrį susikišti ten, kur nesueina. Va tada sėdėsime ir galvosime, ką padarėme.“

Neturiu žalio supratimo apie eksportą ir Rusiją. Aš gaminu pieną Lietuvai.

Po šių žodžių V.Kaikario daugiau niekas neprakalbino. Jo bendrovių vadovai tapo tylūs. Nepavyko susisiekti su verslininku ir dabar. Pavaldiniai teigė nežinantys, kur yra jų vadovas – galbūt atostogauja.

Joniškiečiai nejuokais persigando, kad verslininkas iš tiesų neperkeltų savo įmonių į užsienį – Estiją ar Rusiją. V.Kaikaris dėl savo iššaukiančių pasisakymų sulaukė kaimiečių paramos.

Joniškiečiai pasakoja, kad V.Kaikario bendrovės sankcijų iš Lietuvos sulaukė anksčiau, nei Lietuva jas patyrė iš Rusijos. Bendrovių vilkikai keliuose pradėti tikrinti daug dažniau. „Tai panašu į sovietmečio valstybinį persekiojimą už neva neteisingą nuomonę. V.Kaikaris yra verslininkas – galima jį suprasti dėl  kraštutinės nuomonės“, – tvirtino įžvelgianti persekiojimą joniškietė, dirbanti vienoje V.Kaikario bendrovių.

Skaistgirys turės savo pieninę

Kai kurių šaltinių teigimu, Joniškio rajone V.Kaikariui dirba per 2000 žmonių. Jei tikėti darbuotojų žodžiais, atlyginimams verslininkas lėšų negaili.

Aš nebūčiau taip kalbėjęs, tačiau jis pasakė tiesą, kuri dabar ir pildosi.

Joniškio verslininkai privačiuose pokalbiuose teigia, kad V.Kaikaris televizijos laidoje pasakė gryną teisybę, tačiau galėjo tai padaryti nuosaikiau. „Aš nebūčiau taip kalbėjęs, tačiau jis pasakė tiesą, kuri dabar ir pildosi“, – teigė nemažai metų su Ukraina bendradarbiaujantis Šiaulių verslininkas.

Verslininkų teigimu, V.Kaikaris yra puikus derybininkas. Taip pat jis yra visiškai įrengęs, tačiau dar neatidaręs pieno perdirbimo įmonės. Jei ją paleis, jo ūkiuose primelžiamas pienas jau nebus parduodamas didžiosioms šalies pieno bendrovėms, o bus perdirbamas čia, Skaistgiryje.

„Panašu, kad jam didžiosios pieno bendrovės verslo nepareguliuos. Tuo pačiu jis išsaugos savo žmonių darbo vietas“, – atviravo verslininkas, pageidavęs nuslėpti savo pavardę mainais į nuomonę.

V.Kaikario bendrovės „Šiaurės vilkas“ direktorius Algimantas Leknickas taip pat nesiteikė daug kalbėti apie bendrovę ir jos dabartinius santykius su Rusija: „Mes laikomės vienos linijos – kas kalbėjo, tas ir komentuoja. Vadovo nuomonė šiuo klausimu kadaise buvo pasakyta. Tik jis ir gali kalbėti apie tai iki galo.“

Smulkieji baiminasi sąmokslo

Joniškio rajono bendrovės „Drąsutaičiai“ direktorius Jonas Pidkova teigia, kad jo vadovaujama bendrovė yra pirmoji grandis – gamintojai: „Mes tik auginame mėsą ir melžiame pieną. Įvairias sankcijas pajuntame iškart savo kailiu. Kadaise veršelius parduodavome net po 12 litų už kilogramą. Vėliau – po 8 litus. Dabar mums moka vos 2,5 lito. Vargu ar už tokią kainą geresnio vandens butelį nusipirksi. Kainos mažinamos be pagrindo, tačiau turrint pasiteisinimą – Rusijos sankcijos.“

Pieno supirkimo kainos stabilios tik dėl to, kad pienas perdirbėjams pristatomas per kooperatyvą.

Direktorius teigia, kad mėsos supirkimo kainos sumažėjo iškart po Rusijos prezidento pareiškimų apie maisto produktų įvežimą. Pieno supirkimo kainos kol kas laikosi.

Direktoriaus žiniomis, pieno supirkimo kainos stabilios tik dėl to, kad pienas perdirbėjams pristatomas per kooperatyvą.

„Kol kas pienas superkamas po 91 centą. Jei ne kooperatyvas, su mumis niekas nesiskaitytų. Teko girdėti, kad tiesiogiai pieną pristatantiems kaina jau sumažinta. Liūdni popieriai nusimato ir mums. Jautieną auginti iš principo nėra pelninga. Sumažinus supirkimo kainas to daryti visai neapsimokės“, – sakė J.Pidkova

Alvydo Januševičiaus nuotr./Mažieji pieno ūkiai Rusijos embargo nebijo
Alvydo Januševičiaus nuotr./Mažieji pieno ūkiai Rusijos embargo nebijo

Direktoriaus nuomone, didieji pieno perdirbėjai nėra sąžiningi.

„Lietuvos parduotuvių lentynose jų prekės pačios brangiausios. Jei iš eksporto patirtų nuostolį, jie kompensuotų iš vietinių pirkėjų. Kai prieš penkerius metus kūrėme kooperatyvus, bendrovės pirkdavo iš latvių ir estų pieną brangiau – kad tik nesusiburtume ir nepajėgtume pakovoti už save. Blogiausia bus, jei valstybė dabartinės situacijos akivaizdoje susimokys prieš mus, ūkininkus.“

Nepulkime atleidinėti darbuotojų – viskas susitvarkys

Joniškio rajono Bariūnų žemės ūkio bendrovės pieninės vadovas Eduardas Kėvišas teigia, kad jo įmonėje kasdien pagaminama 3,5-5 tonos pieno produktų. Tai varškė, sūriai, grietinė, gėrimas „Šaltinėlis“ su bifido bakterijomis. Pieną įmonė gauna iš savo bendrovės. Taip pat superka aplinkinių ūkių pieną.

Vartotojams produktai ir taip gali kainuoti gerokai pigiau, tačiau magnatai pelno nieku gyvu neatsisakys.

Šiuo metu įmonėje įrengta nauja 750 tūkst. litų kainavusi gamybos linija, kuri padės gerokai padidinti gamybą. Tuomet bendrovei reikės daugiau pieno tiekėjų

E.Kėvišas teigia, kad jo įmonė neeksportuoja produktų į Rusiją. Embargas jam neturėtų tiesiogiai kenkti, tačiau, bendrovė jau dabar sumažino nemažas savo produktų kainas beveik dešimčia procentų. Kodėl?

Rusijos sankcijos, vadovo nuomone, tokias kaip jo bendroves pasiekia kitais kanalais – per didžiuosius pieno produktų gamintojus. Jei milžinės bendrovės paliks savo produkciją Lietuvoje ir ES šalyse, produktų kainos gali smarkiai kristi.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Mažieji pieno ūkiai Rusijos embargo nebijo
Alvydo Januševičiaus nuotr./Mažieji pieno ūkiai Rusijos embargo nebijo

„Mums labiau nerimą kelia ne Rusijos sankcijos, o tai, kad Vyriausybė pradės nuolaidžiauti didiesiems pieno perdirbėjams. Vartotojams produktai ir taip gali kainuoti gerokai pigiau, tačiau magnatai pelno nieku gyvu neatsisakys“, – teigė Bariūnų pieninės vadovas E.Kėvišas.

Anot jo, tokios mažos bendrovės kaip jo neturi šansų gaminti prastesnį ir pigesnį produktą: „Turime nuolatinių klientų. Jie iškart man skambina ir sako, kad produktų skonis ar kokybė pasikeitė. Kartais skambina, kad grietinės kibirėlyje atsirado skysčio. Pasiūlau nupilti arba išgerti. Galiu įdėti į grietinę stabilizatorių – išrūgų nebus, tačiau tai kenks jūsų vaikams. Mūsų gaminiai ne patys pigiausi, tačiau visiškai natūralūs. Nenaudojame jokių priedų – tik raugą.“

Bendrovė prekiauja Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Joniškyje ir kitose prekybos vietose. Vilniuje prekiauti jai per brangu. 

Elkimės ramiai. Nepulkime užsidaryti ar atleisti darbuotojų.

Vadovas teigia, kad prieš prasidedant Ukrainos įvykiams jis buvo sulaukęs pasiūlymo iš Sankt Peterburgo. Vienas prekybos tinklas būtų per savaitę pirkęs po 75 tonas mano sūrių, tačiau bendrovė tokių pajėgumų kol kas neturi.

Bariūnų pieninės vadovas verslininkams siūlo nesikarščiuoti: „Laikas viską sudėlios į vietas. Kas žino, gal visa produkcija į Rusiją nukeliaus per Šveicariją. O gal su Čilės ar Kinijos etiketėmis produktai bus pakrauti į laivus neutraliuose vandenyse. Strategijos ir planai kuriami jau dabar, o mums nėra ko diskutuoti – nieko nepakeisime. Per maži esam. Svarbiausia – elkimės ramiai. Nepulkime užsidaryti ar atleidinėti darbuotojų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?