Sveikos mitybos ekspertai kalba apie perdirbtuose mėsos gaminiuose esančias nitritines druskas. Būtent jos produktams suteikia sodrią raudoną spalvą. Tačiau didesni nitritų kiekiai gali pakenkti sveikatai, todėl patariama valgyti mažiau mėsos gaminių.
Vis dėlto, gamintojai teigia, kad baimintis nevertėtų – daug pavojingiau perdirbtos mėsos gaminius pirkti turgavietėse iš ūkininkų, vadinančių savo gaminius ekologiškais ar kaimiškais.
„Jei ištirtume kaimišką dešrą, kyla klausimas, ar nebus viršytos tam tikrų maisto priedų normos. Gamyklų gamintojai privalo laikytis taisyklių, nes vysto prekybą su didžiaisiais tinklais, kurių reikalavimai aukšti. Pavienis gamintojas, kuris legaliai pagamina 100 kg mėsos, o kitus 900 kg parduoda neaiškios kilmės, parašydamas, kad čia aukščiausia rūšis – problema.
Sutikrinti fiziškai sudėtinga – tarnybos turėtų tikrinti kiekvieną dieną, kad pamatytų neatitikimus“, – sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė tvirtina, kad turgaviečių prekeiviams taip pat taikomi griežti reikalavimai: „Visos taisyklės, ženklinimai, reikalavimai, kokie yra prekybos centruose, galioja ir turgavietėse, tačiau tai priklauso nuo pardavėjo. Todėl dabar reikalaujama, kad ant kiekvieno gabalo šaltai rūkytos dešros šalia būtų gamintojo etiketė, kad nebūtų galima jos nuplėšti ir priklijuoti kažką kito.“
Kalbėdama apie etiketėje nurodomą gaminių sudėtį, V.Septilkienė sako, kad į ją atsižvelgti svarbu: „Mėsos baltymų kiekis be kolageno baltymų – pavadinimas atrodo labai ilgas, tačiau tai parodo raumeninio audinio kokybę – kiek raumeningos mėsos įdėta į gaminį. Toliau yra riebalų kiekis ir drėgmės kiekis, kas taip pat labai svarbu. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiuose negali būti mėsos pakaitalų – negalima dėti daug sojos baltymų, negalima dėti užpildų – krakmolo, panašių žaliavų.“
Tokių žaliavų leistina dėti į pirmos rūšies gaminius, o antros rūšies mėsos gaminiuose jų kiekis nebekontroliuojamas, sako specialistai. Tačiau profesorius R.Stukas ragina domėtis ne tik dešros ar kumpelio rūšimi.
„Kartais žmogus sako – kaimišką dešrą nusiperku, ten jokių chemikalų nėra, ūkininkas išrūkė. Taip, kvepia skaniai, bet dūmuose yra formaldehido dervų, kurių koncentracijos mes nesureglamentuosime. Gamintojas gali įdėti leidžiamo maisto priedo – kad ir dūmų kvapiųjų medžiagų“, – perspėja jis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje atliekami nuodugnūs patikrinimai mėsos gaminių įmonėse. Užfiksuoti keli nelegaliai veikiantys ir antisanitarinėmis sąlygomis mėsą pardavimui ruošę cechai. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia įmonės, kuriose mėsos gaminiai netinkamai rūkomi.
„Kiek tiriu šių atvejų, visur nehigieniškos sąlygos. Gaminama blogiau nei sodo virtuvėje. Todėl vartotojas turėtų nepirkti, tačiau tokius produktus dažniausiai realizuoja ir veža į turgavietes. Taip atsitinka net legaliai registruotose, patvirtintose įmonėse, kur dešros rūkomos dūmu. Prasidėjo kontrolė, sustiprinti tikrinimai ir atsirado policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos perviršis. Tai yra benzopirenas. Tokie produktai nesaugūs“, – sako V.Septilkienė.
Sveikos mitybos žinovė Vaida Kurpienė pasakoja, kad maisto priedų bijantys vartotojai neretai renkasi, pasak jų, daug sveikesnius – vytintus mėsos gaminius, tačiau jie – ne mažiau kenksmingi: „Vis daugiau žmonių renkasi vytintus produktus, bet ten yra nitritinių druskų. Taip pat rekomenduočiau atkreipti dėmesį į tai, kiek sukramtome tuos produktus. Vytinta mėsa tankesnė. Dažnas vos pakramto, tada ryja ir virškinimo traktas turi kažkaip su tuo susidoroti. Tai sunkiai virškinamas produktas, turintis neigiamų pasekmių.“
Specialistai tikina, kad kiekvienas vartotojas turėtų įsidėmėti, jog perdirbti mėsos gaminiai turėtų būti vartojami kuo rečiau, o gamintojas ir sudėtis – patikrinti.
