PVM įstatymo pataisą, kuri ūkininkams užtikrintų lengvatinį 9 proc. PVM, registravo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas V.Kamblevičius kartu su valstiečiais Dainiumi Kepeniu, Robertu Šarknicku, Algimantu Kirkučiu, konservatoriumi Sergejumi Jovaiša.
„Šitą projektą bandau pristatyti antrą kartą. Kadangi pirmą kartą buvau pasiūlęs lengvatinį PVM mokestį iki 5 proc. vaisiams, uogoms ir daržovėms, tačiau nepraėjo, mane paskatino kolegos iš kitų frakcijų sakydami, kad reikia – tai tokie garbingi žmonės kaip Kepenis, Šarknickas, Kirkutis ir Jovaiša, kurie ėmėsi iniciatyvos, kad klausimą pakartočiau“, – Seimo nariams pataisą pristatė V.Kamblevičius.
Parlamentarai tokios lengvatos poreikį aiškina dėl ūkininkų pernai patirtų nuostolių per liūtis.
„Dar 2017 m. Lietuvos ūkininkai dėl liūčių patyrė apie 40 mln. eurų nuostolių, tuometiniais Žemės ūkio rūmų duomenimis, grūdų augintojai galėjo patirti iki 125,2 mln. eurų, o daržovių – iki 55,2 mln. eurų nuostolių. Pažymėtina, jog didžioji dalis ūkininkų nėra apsidraudę nuo ilgalaikių liūčių ar kitų nenumatytų gamtos stichijų, nes draudimo bendrovės neteikia tokių paslaugų“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Dėstoma, kad lengvata skatins šalies augalininkystės plėtrą. Nurodoma netgi tai, kad „įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės“, nors mažesnis PVM tiesiogiai paveiktų biudžeto pajamas.
Tačiau Seimas tokios iniciatyvos įkvėptas nebuvo: už tokį projektą balsavo 36 Seimo nariai, 15 – prieš, o susilaikė – 41. Pritrūkus balsų, projektas nebuvo priimtas svarstyti.
Lengvatiniu tarifu apmokestinti siūlomų produktų sąraše – itin platus augalinės kilmės maisto produktų sąrašas: bulvės, svogūnai, česnakai, porai, kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, salotos ir trūkažolės, morkos, ropės, griežčiai, krienai, topinambai, ridikėliai, ropės, petražolės, burokėliai, ridikai, agurkai, žirniai, pupelės, salierai, špinatai, rabarbarai, moliūgai, cukinijos, pankoliai, kukurūzai, laiškiniai svogūnai, bazilikai, krapai, mėtos, kalendros ir kiti prieskoniniai augalai.
Taip pat ir vaisiai bei uogos: obuoliai, kriaušės, cidonijos, vynuogės, vyšnios, slyvos, braškės, avietės, gervuogės, juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai, mėlynės, bruknės, spanguolės, aronijos, šaltalankiai, šermukšniai, šeivamedžių, sausmedžių, citrinvyčių, putinų uogos, tekšės ir braškės.
Virginija Vingrienė piktinosi, kad PVM mažinimo pavyzdžiai nepasiekia galutinių vartotojų – jiems dėl to produktai neatpinga, o pelnus pasididina gamintojai ar tarpininkai. Stasys Jakeliūnas akcentavo, kad tokia pataisa prieštarautų ES teisės aktams, kadangi ribotų konkurenciją.
„PVM sumažinimo teigiamą poveikį labiausiai pajus mažas pajamas gaunantys asmenys ir tai skatins šalies augalininkystės plėtrą bei sumažins Lietuvos ūkininkams patirtus milijoninius nuostolius dėl įvairių galimų gamtos stichijų“, – žadėjo projekto rengėjai, tačiau teko nusivilti.
Prašė atleisti ir nuo mokesčių po ekstremalios situacijos
PVM lengvata – ne vienintelė nauja privilegija ūkininkams, kurias Seime registravo V.Kamblevičius. Jis siūlė apskritai ūkininkus atleisti nuo mokesčių, jei šalyje paskelbiama ekstremali situacija dėl gamtos stichijos.
Pagal registruotas pataisas siūlyta, kad ūkininkams nereikėtų mokėti gyventojų pajamų ir žemės mokesčių dvejus metus, jei paskelbiama ekstremali situacija. Žemės ūkio įmonės po ekstremalios situacijos būtų atleidžiamos nuo pelno mokesčio mokėjimo.
Tačiau parlamente toks siūlymas net nebuvo svarstomas.
Agnės Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš anksto įvertino, kad asmenys, gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos ir nepatyrę nuostolių, įgytų pranašumą kitų asmenų, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos ar vykdančių kitokią veiklą ir patyrusių nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, atžvilgiu, tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Parlamentarai vienbalsiai pritarė tokioms komiteto išvadoms, todėl, kaip prieštaraujantys Konstitucijai, projektai net nebuvo svarstomi.
