Toks sprendimas galutinai subrendo šeimai sužinojus apie jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skiriamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos paramą.
Gyvendamas Norvegijoje Mindaugas su Dalia pasikalbėdavo apie ūkininkavimą, nes kaime paveldėjo 10 ha močiutės žemės. Tradiciniam grūdų ūkiui jos per mažai, o gyvulių auginti nei vienas nenorėjo. Ilgai svarstė, koks ūkis jiems būtų priimtiniausias, nes neturint jokios technikos ir lėšų augalams įsigyti ūkį sukurti atrodė pernelyg sudėtinga. Todėl grįžimą į Lietuvą šeima atidėjinėjo iki to laiko, kai jų vaikams reikėjo pradėti lankyti Norvegijoje privalomas ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Sužinojus apie jaunojo ūkininko įsikūrimui skiriamą paramą, išsisprendė visos problemos. Mindaugas įsipareigojo auginti 1,5 ha daržovių. Pernai prieš Velykas Latviai pasodino 12 tūkst. iš Olandijos atvežtų smidrų sodinukų. „Smidrų sodinimo laikas trumpas, jei nepasodini balandį, tenka laukti kitų metų. Jie dauginami tik Olandijoje, bet ir ten nėra lengva gauti – reikia užsisakyti iš anksto“, – pasakojo Mindaugas.
Žviliuose gyvenanti jauna iškart pasodino 70 arų trijų veislių smirdų ir šiemet jau nuskynė pirmąjį derlių. Auginti šias daržoves yra sunkus užsiėmimas: tenka nuolat ravėti žemę aplink augalus, frezuoti tarpueilius. O derliaus nuėmimo sezonas trumpas. Pirmais metais po pasodinimo smidrų ūgliai skinami 2 savaites, antrais – mėnesį, trečiais ir vėliau – 8 savaites. Nelengvas ir derliaus nuėmimas. Jei šilta ir netrūksta drėgmės, smidrai auga labai greitai. Ryte ūglis pjovimui dar būna per mažas, vakare – jau peraugęs. Be to, po 12–13 metų augalus reikia sodinti iš naujo.
Pavasarį Tauragės ir Šilalės turgeliuose Latvių ūkis pardavė vos kelias dešimtis kilogramų pirmojo smidrų derliaus, bet daugelis žmonių jau sužinojo, kad Žviliuose yra Latvių ūkis – jauna šeima sukūrė savo ūkio prekinį ženklą, o Dalia jau svarsto, kad ateinantiems metams reikėtų išleisti bent nedidelį lankstinuką.
Visai neblogai pernai užderėjo ir retos ‚Hokkaido‘ veislės moliūgai, bet parduoti pavyko ne visus. Lietuvoje įsivaizduojama, kad moliūgai auginami tik Helovynui, o maži raudoni, labai skanūs moliūgiukai skaptavimui netiko, todėl ūkininkai visą žiemą juos valgė patys ir dalijo draugams.
Buvo ir daugiau nusivylimų. Iš 6 ha lauke pasodintų 4,5 tūkst. lazdynų sodinukų pernai teliko pusė – kai jau džiaugėsi paaugusiais medeliais, jie pradėjo gelsti ir džiūti. Paaiškėjo, kad medelius sunaikino grambuolių lervos, todėl dabar jaunieji ūkininkai daugiau dėmesio skiria kenkėjų naikinimui.
Darbas ūkyje sunkus, bet gyvenimu Lietuvoje jauna šeima patenkinta. Mindaugas, Vilniaus Gedimino technikos universitete užbaigęs elektros inžinerijos mokslus, turintis energetikos magistro laipsnį, Stavangeryje, Norvegijoje, dirbo statybose. Sunkiai ir daug – kartais net po 300 valandų per mėnesį. Geresnio darbo neieškojo, nes tam reikėtų mokėti norvegų kalbą. Dabar jis dirba įmonėje Lietuvoje, o Dalia tvarkosi namuose. Sūnus Domantas lanko Šilalės Dariaus ir Girėno progimnaziją, mažoji Meda dienas leidžia vaikų darželyje. Tačiau smagiausia jiems namuose, kur daug vietos žaidimams, auga jaunas sodas, karksi vištos, dūzgia bitės. Už kelių metrų nuo namų – miškas, prie tvoros atstraksi zuikiai, stirnos vedžioja vaikus, o paukščiai rytais čiulba tokias simfonijas, kad nori nenori saulei tekant tenka keltis iš lovos.
Mieste užaugę, Norvegijoje savo bendrą gyvenimą pradėję Mindaugas ir Dalia neslepia, kad Žviliai jiems – kaip rojus. Kaime jokios atskirties jauna šeima nejaučia, nes iki Šilalės nuvažiuoti tetrunka vos kelias minutes, netoli ir Klaipėda, Šiauliai. Jei tik kyla noras pramogauti mieste, visada galima jį patenkinti.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo viena populiariausių KPP priemonių. Jaunimas naudojosi šia parama, įkūrė ūkius ir ėmėsi pačių įvairiausių – tradicinių ir netradicinių – veiklų: nuo mėsinės galvijininkystės iki uogų, vaisių ir daržovių auginimo ir kt. KPP parama pasinaudojo ir jau įsikūrė per 2 700 jaunųjų ūkininkų.
Dar daugiau finansinių paskatų jauniesiems ūkininkams numatyta Strateginiame plane. 2023–2027 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų 20 mln. Eur teks paskoloms. Jiems bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų. Dabar jie papildomai galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma sudarys 100 tūkst. eurų.
Paramos galės prašyti ne vyresni kaip 40 m. amžiaus ūkininkai, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai. Svarbu tai, kad nuo valdos ar ūkio įregistravimo iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn.
