Sumaniojo kaimo idėja ir projektai – tai procesas, kylantis iš visuomenės, kuomet pačios bendruomenės išsiaiškina ir įvardija tai, ko joms labiausiai reikia. Šios priemonės projektai orientuoti į ilgalaikį teigiamą poveikį visai vietovei, o ne vienam ūkiniam objektui. Apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“ plačiau papasakojo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Jelena Dokudovič.
Iš apačios į viršų
Vertinant sumaniųjų kaimų projektus, svarbiausia, kaip įsiliejama į bendrą sumanaus kaimo strategijos viziją, sprendžiama konkreti problema. Žiūrima į projektų visumą, jų tarpusavio sąsajas ir tvarų ir ilgalaikį teigiamą poveikį bendruomenei. Taip pat yra svarbu orientuotis į projekto rezultatus, ar jie bus naudingi ne tik šiandien, bet ir ateityje.
Sumanieji kaimai kuriami vadovaujantis „iš apačios į viršų“ principu, todėl patys gyventojai turi galimybę ne tik siūlyti idėjas, bet ir priimti sprendimus dėl jų įgyvendinimo. Sumanių kaimų intervencinės priemonės pagrindinis principas – sprendimus priima pati bendruomenė, identifikuodama savo poreikius ir siūlydama tinkamiausius sprendimus.
„Numatėme, kad strategijos bendrą paraišką teikia vietos veiklos grupė (VVG), tad principas „iš apačios į viršų“ ir kiti LEADER principai savaime įtraukti į sumanių kaimų strategijas. Sumanių kaimų priemonė įgyvendinama visų pirma skėtinės partnerystės principu. VVG į strategiją galės pasitelkti partnerę VVG ir taip suformuoti kelias teritorijas apjungiančią strategiją bei prašyti didesnės paramos sumos. VVG bus pagrindinės strategijos pareiškėjos. Projektų vykdytojai kurs atskirus projektus, tačiau suplanuotomis veiklomis savo projektuose turės įsilieti į bendrą strategijos koncepciją bei atlieptisStrategijos tikslą ir spręsti bendrai joje numatytus iššūkius“, – tikslina specialistė Jelena Dokudovič.
Taip pat ji pažymi, kad priemonėje yra kuriama kompleksinė strategija kartu su projektų vykdytojų investiciniais projektais. Projektų vykdytojai taip pat turi galimybę į projektų įgyvendinimą pasitelkti projekto partnerius, investuotojus, mokslo institucijas. Projektų vykdytojai galės įgyvendinti įvairaus pobūdžio projektus, nuo socialinio ir bendruomeninio verslo iki privataus verslo projektų.
Geri pavyzdžiai užkrečia
Ministerijos atstovė primena, kad remiamos veiklos gali būti įvairios. Jos apima mobilių, skaitmeninių paslaugų diegimą, vietinės ekonomikos skatinimą, aplinkosaugos (žiedinės ekonomikos, atsinaujinančios energijos, atliekų mažinimo) iniciatyvas ir, žinoma, bendruomenės telkimą per socialines inovacijas, kurių veiklos gali būti orientuojamos į pagalbą senjorams, negalią turintiems asmenims ar vienišiems, sunkumų patiriantiems gyventojams. Svarbiausia, kad veiklos būtų pritaikytos konkretiems kaimo gyventojų poreikiams.
„Turime gražių pavyzdžių. Vilniaus rajono vietos veiklos grupė yra pirmoji mūsų šalyje, kuriai skirtas finansavimas pagal priemonę „Sumanieji kaimai“. Ši VVG įgyvendins sumanių kaimų strategiją „Dinamiškas verslo ir socialinių inovacijų HUB‘as“. Ją sudaro 5 smulkesni projektai, kuriuos įgyvendins savivaldybė, Buivydų ir Kyviškių bendruomenės“, – sako specialistė.
Strategijos įgyvendinimo metu bus sukurtos inovatyvios erdvės, skirtos Vilniaus rajono gyventojų verslumui. VVG įgyvendins ne vieną sumaniųjų kaimų projektą. Vilniaus rajono savivaldybė įkurs inovatyvų Verslumo skatinimo ir socialinių inovacijų centrą, kuriame vyks verslumo ugdymo ir socialinių inovacijų renginiai. Čia bus įrengtos modernios susitikimų ir nuotolinio darbo erdvės, pritaikytos šiuolaikinėms technologijoms bei aplinkosauginiams sprendimams.
Buivydų asociacija kurs kaimo verslų rinkodaros partnerystės sistemą, skatinančią bendradarbiavimą ir regioninių produktų vystymą. Ši iniciatyva prisidės prie tvaraus vartojimo skatinimo ir aplinkosauginio švietimo.
Kyviškių bendruomenė „Kyvija“ įgyvendins „Žalios stovyklos“ modelį, skatinantį jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą ir verslumo ugdymą. Stovyklų metu bus pristatomi vietos amatai, kulinarinis paveldas ir tradicijos.
Vilniaus rajono savivaldybės projekte bus sukurta interaktyvi skaitmeninė verslumo ir inovacijų platforma. Joje vietos verslininkai, bendruomenės ir gyventojai galės rasti informaciją apie paramos galimybes, finansavimo šaltinius, mokymus ir bendradarbiavimo tinklus. Ši platforma ne tik sujungs kaimo vietovių verslo ir bendruomenių atstovus, bet ir padės geriau išnaudoti turimus resursus, skatins vietos ekonomikos augimą bei prisidės prie skaidraus ir efektyvaus projektų įgyvendinimo.
Svarbu žengti pirmą žingsnį
Skiriamos paramos dydis skiriasi, atsižvelgiant į strategijas teikiančių VVG skaičių ir VVG veiklos teritorijos gyventojų skaičių. Kai paraišką strategijai įgyvendinti teikia viena VVG, galima paramos suma – iki 500 000 Eur; kai paraišką strategijai įgyvendinti bendradarbiavimo principu teikia 2 VVG – iki 600 000 Eur, o kai 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 eurų.
Kai neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių paraišką teikiančios VVG veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų – iki 700 000 Eur.
Strategijos administravimo išlaidos finansuojamos iki 100 proc., kurioms taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas taikant fiksuotąją normą, neviršijant 12 proc. tinkamų finansuoti strategijos išlaidų ribos. VVG apmokamos strategijos vystymo, koordinavimo, valdymo, strategijos partnerių ir dalyvių aktyvinimo bei bendradarbiavimo veiklos.
Pagal strategiją remiamam vienam projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 Eur, finansuojant iki 85–40 proc., priklausomai nuo projekto pobūdžio, tinkamų finansuoti išlaidų.
„Jeigu iki šiol kaimo bendruomenė nebuvo aktyvi, tačiau atsirado noras keistis, svarbu žengti pirmuosius tikslingus žingsnius. Pirmiausia svarbu identifikuoti pagrindines problemas ir galimybes. Kodėl kaime mažėja gyventojų? Kokių paslaugų trūksta? Kokie vietos ištekliai nėra išnaudojami? Tai gali būti tiek socialinės, tiek ekonominės problemos: mažas užimtumas, viešųjų paslaugų prieinamumo ribotumas, silpna infrastruktūra. Aiškiai įvardytos problemos padės rasti tinkamus sprendimus“, – pataria J.Dokudovič.
Taip pat primena – svarbu, kad pokyčiai būtų ne vieno žmogaus, o visos bendruomenės siekis. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo projektas bus sėkmingesnis. Svarbiausia – drąsiai imtis veiksmų ir siekti ilgalaikių pokyčių. Kiekvienas kaimas gali tapti sumanus ir klestintis, jei jo bendruomenė yra pasirengusi veikti!
