Siekiant paskatinti realius pokyčius, Žemės ūkio ministerijoje surengta konferencija „Kuo maitinsime savo vaikus“. Joje įžvalgomis dalijosi savo sričių ekspertai: mitybos specialistai, ūkininkai, ugdymo įstaigų ir valdžios atstovai. „Gerų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse dauguma vaikų mokyklose valgo sveiką, subalansuotą maistą. Vidutinė tokio maisto porcijos kaina – euras. Tuo tarpu Lietuvoje viena pietų porcija mokykloje vidutiniškai kainuoja du eurus ir tai nebūtinai reiškia, kad maistas yra sveikas. Skirtumas tarp šalių – akivaizdus, tačiau kartu akivaizdu, kad turime galimybes viską keisti į gera“, – sako žemės ūkio viceministras Saulius Savickis.
Gerų pavyzdžių yra
Pasak mitybos specialistės Ramintos Bogušienės, į sveiką mitybą reikia žiūrėti paprastai. Svarbiausias kriterijus, kad maistas būtų sveikatai palankus: užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų, patiekaluose turi būti ne tik kalorijos, bet gausu vertingų maistinių medžiagų, mažai cukraus ir druskos. Taip pat svarbi visa visuma – reguliari, subalansuota, įvairi ir saikinga mityba.
Kad viskas juda gera linkme rodo Kauno mokyklos–darželio „Šviesa“ geroji patirtis. „Pokyčius pradėjome prieš septynerius metus, nes supratome, kad niekas kitas, tik mes patys turime rūpintis vaikų sveikata. Darželis ir mokykla yra ta vieta, kur formuojasi vaiko įpročiai, todėl teisingi sprendimai pačioje mokymo įstaigoje yra be galo svarbūs, – pasakoja mokyklos direktorė Evelina Stankevičienė. – Šiandien galime džiaugtis – maisto produktus perkame iš aplinkinių ūkininkų, todėl mūsų auklėtiniai valgo sveiką, ekologiškai užaugintą ar pagamintą maistą. Labiausiai džiugina tai, kad vaikams tas maistas yra skanus, receptus jie net nešasi namo“.
Įkvepiančiu pavyzdžiu pasidalijo svečias iš Švedijos – organizacijos „Kulinarijos paveldas“ (angl. Culinary Heritage) koordinatorius Europoje Niclasas Fjellstromas. „Siekiant pokyčių, svarbi grandis yra ūkininkai, kurie gali tiekti į mokyklas ekologiškus produktus. Švedijoje buvo sukurta sistema, kad ūkininkai savo produkciją pristato į vieną tašką, iš kuro produktai išvežiojami į mokyklas – taip ir ūkininkams paprasčiau, ir transportavimo išlaidos daug mažesnės. Antra grandis – ugdymo įstaigos. Jų virtuvėse dirba profesionalūs šefai, kurie kruopščiai planuoja valgiaraščius, patys viską gamina. Taip vaikai gauna sveiką maistą, išnyksta maisto švaistymo problema. Taip pat daug dirbama su vaikų edukacija, jie neturi galimybių nusipirkti nesveikų užkandžių, nėra kavos aparatų“, – patirtimi dalijasi N. Fjellstromas. Jo teigimu, Lietuva turi visas sąlygas įskiepyti sveikus mitybos įpročius vaikams – turime gerai išvystytą agrokultūrą, augančią ekonomiką – reikia tik imtis pokyčių.
Realūs žingsniai
„Kaip ne kartą nuskambėjo konferencijos metu, stebuklingo recepto, kaip vaikus įpratinti sveikai valgyti, nėra. Viską, ko tam reikia, turime šalia – tai mūsų šalies ūkininkai. Trumpa tiekimo grandinė, kai maistas iš ūkininko patenka tiesiai ant stalo, ne per tarpininkus, ir yra tas receptas, garantuojantis mūsų visų sveikatą“, – sako žemės ūkio viceministras S. Savickis.
Žemės ūkio ministerija jau „nuėjusi“ kelis svarbius žingsnius pokyčių link. Bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijomis pradėta rengti ugdymo mokyklų maitinimo programa, kurios esminis akcentas – sveika, subalansuota mityba. Antrasis žingsnis – tai sveikų produktų auginimo ir gamybos skatinimas. Tam numatytos plačios galimybės ūkininkams gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP). Pagal ją remiamas ekologinis ūkininkavimas, trumpa tiekimo grandinė, maisto kokybės sistemų dalyviai. Trečiasis žingsnis – sveikų produktų vartojimo skatinimas. Kokybiški, ekologiški maisto produktai Lietuvoje žymimi tokiais ženklais kaip „Rakto skylutė“, „Kokybė“, „Ekologiški“ – tai leidžia pirkėjams lengviau atsirinkti gerus produktus. Mokyklose nuo 2004 m. veikia programa „Pienas vaikams“, nuo 2009 m. „Vaisiai mokykloms“ – šiose programose dalyvauja 95 proc. visų šalies ugdymo įstaigų, sveikiems produktams pristatyti į mokyklas jau investuota 5,5 mln. Eur.
Viceministras įsitikinęs, kad bendradarbiavimas, parama ūkininkams, dalijimasis gerąja patirtimi ilgai netrukus atneš teigiamus pokyčius. Svarbu, kad visuomenė būtų pasiruošusi juos priimti ir pati siektų gyventi sveikiau.
