Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, dėl eksporto penkis mėnesius bandyta kalbėti su dviem Taivano įmonėmis. Viena jų grūdus pirkti atsisakė, o kita neatsakė į grūdininkų užklausas. Anot jo, apmaudu, kad iš politikų pažadų teliko tik viešieji ryšiai, bandant šventinti situaciją dėl sugandintų santykių su Kinija.
„Informacija, kad Taivanas nepirks lietuviškų grūdų, mums yra žinoma. Po to, kai Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos verslui Taivano rinką pristatė kaip alternatyvą praradimams Kinijoje, mes padarėme savo namų darbus – susisiekėme su taivaniečių malūnininkų asociacija, mūsų verslo įmonės siuntė pavyzdžius, keitėsi informacija. Tačiau po penkių mėnesių gavome atsakymą, kad mūsų grūdai labiau panašesni į europietiškus grūdus“, – BNS teigė K.Šimas.
„Visame kontekste toks atsakymas kelia šypsenas, nes mes puikiai suprantame, kad Taivanui, kuris importuoja 1,4 mln. tonų kviečių per metus, iš jų apie 90-95 proc. iš JAV, o likusią dalį pavieniais pirkimais iš Kanados bei Australijos, grūdų pirkimas yra ne tik verslas, bet ir saugumo garantas, o lietuviški grūdai niekada netaps amerikietiškais, nes auginami Europoje“, – pridūrė jis.
