Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas – kelias į išmanų žemės ūkį

Žemės ūkio sektorius susiduria su didžiuliais iššūkiais, susijusiais su klimato kaita, trūkinėjančiomis maisto tiekimo grandinėmis, senstančiais ūkininkais, todėl bendradarbiavimas tarp šalių šiuo metu yra kaip niekada svarbus. Taivano instituto „MOA“ Tarptautinių reikalų departamento generalinis direktorius Vincentas Lin tvirtino, kad lietuvių ir taivaniečių bendradarbiavimas padės sukurti naujus verslo modelius, ypač agrokultūros, žuvininkystės bei palengvinti prekybą tarp abiejų šalių.
Išmanus žemės ūkis
Išmanus žemės ūkis / Shutterstock nuotr.

„Susiduriame su daugybe iššūkių, susijusių su žemės ūkio produktų gamyba, pasauline maisto tiekimo grandine, COVID-19 pandemija ar regioniniais konfliktais, todėl manau, kad bendradarbiaudami galime ir toliau nustatyti sritis, kuriose galėtume užtikrinti tvarumą, žemės ūkio plėtrą ir aprūpinimą maistu. Dvišalė prekyba tarp Lietuvos ir Taivano auga, todėl tikiu, kad abi šalys galės mėgautis aukštos kokybės produktais“, – įsitikinęs jis.

V. Lin pastebi, kad visame pasaulyje žemės ūkyje yra problemų, jos tik augs ir vienintelis atsakymas, kaip išvengti katastrofos – sektoriaus techninis progresas.

Dėmesys jaunajai kartai

V. Lin pabrėžia, kad svarbu skirti dėmesį pažangiai žemdirbystei bei skatinti jaunuosius ūkininkus, teikti jiems paramą.

„Jei ateityje neturėsime ūkininkų, tai neturėsime ir žemės ūkio sektoriaus. Dabar vis daugiau jaunų žmonių nenori dalyvauti žemės ūkio sektoriuje, nes jie mano, kad čia nėra vizijos, jiems neįdomu. Todėl labai svarbu imtis būtinų priemonių, kad pritrauktume kuo daugiau jaunų žmonių, kad įsitrauktų į šį sektorių. Tik tokiu atveju ateityje vis dar galėsime turėti keletą ūkininkų ir gamintojų, kurie stabiliai vartotojams teiktų maisto produktus“, – kalba jis.

Tiesa, daugelis ekspertų atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis jaunimas „nenori teptis rankų“, dažnas svajoja apie darbą technologijų sektoriuje. V. Lin įsitikinęs, kad ši problema aktuali daugelyje šalių, tačiau laiku pastebėjus ją ir sureagavus, galima teigiama linkme pakreipti esamą situaciją.

„Mūsų jaunimas taip pat nenori dalyvauti ūkininkavimo ir žemės ūkio sektoriuje, nes jie mano, kad tai labai tradicinis dalykas. Mažos pajamos, labai daug darbo ir jokios sektoriaus vizijos. Taigi, reikia suteikti jiems tam tikrą pagalbą, kad išspręstumėte jų rūpesčius ar problemas. Taivane turime specializuotas auginimo programas, kurios skiriamos jauniesiems ūkininkams. Pavyzdžiui, tiems, kurie neturi pakankamai ūkininkavimo žinių ir patirties, galime pasiūlyti profesionalias akademines arba aukštąsias mokyklas, kad suteiktume jiems ūkininkavimo įgūdžių. Ją baigus, ūkininkai gali jungtis prie žemės ūkio mokslinių tyrimų institutų, kur organizuojama daugybė kursų.

Kiekvienas gali rinktis skirtingus mokymo kursus pagal savo poreikius, jauniesiems ūkininkams siūlome vienos dienos, savaitės ar net mėnesio mokymo kursus. Jei jie norėtų dalyvauti tokiuose mokymo kursuose, tai visiškai nemokama. Taigi, jie gali prisijungti prie šių mokymo kursų ir pasirinkti mokymo kursą pagal savo poreikius“, – pasakoja jis.

Shutterstock nuotr./Taivanas
Shutterstock nuotr./Taivanas

Be to, jauniesiems ūkininkams gali talkinti ir profesoriai, mentoriai.

„Jei susiduria su kokiais nors sunkumais ar klausimais, jie gali tiesiog paskambinti arba parašyti elektroninį laišką savo mentoriui, o jų mokytojai jiems pateiks atsakymus“, – tvirtina V. Lin.

Tiesa, kita problema, su kuria susiduria ir Lietuvos jaunieji ūkininkai – dirbamos žemės stoka.

„Kadangi Taivane žemės ūkio paskirties žemė yra labai brangi ir ribota, todėl įsteigėme žemės ūkio paskirties žemės banką ūkininkų kooperatyvuose ir asociacijoje, todėl jei norite išsinuomoti savo žemę, galite užsiregistruoti ir jaunieji ūkininkai lengvai randa šiuos pasiūlymus“, – kalba V. Lin.

Galiausiai, viskas atsiremia į finansus. Ūkininkavimo pradžia reikalauja didelių investicijų, nes be žemės, svarbu turėti ir tokių dalykų, kaip šiltnamiai, įvairūs agregatai.

„Suteikiame jauniems žmonėms labai mažų palūkanų paskolą per įvairius bankus, o vyriausybė subsidijuoja skirtumą tarp komercinių bankų palūkanų normos. Taip jie gali gauti pakankamai pinigų. Kai kuriais atvejais net teikiame paskolas su nulinėmis palūkanomis“, – teigia V. Lin.

Ateitis – žemės ūkio modernizavimas

V. Lin atkreipia dėmesį, kad Taivanas itin stiprus informacinių technologijų srityje, todėl šias inovatyvias ir pažangias technologijas šalis pritaiko žemės ūkio sektoriuje. Siekiama čia panaudoti net tokias sritis, kaip dirbtinis intelektas, o įvairiais projektais, kuriais pritaikomi išradimai, siekiama ne tik padidinti efektyvumą, užtikrinti produkcijos saugumą bei stengtis sumažinti gamybos ir kitų aspektų riziką.

„Taivano vyriausybės vizija ir filosofija – įgyvendinti šiuos išmaniosios žemdirbystės projektus. Diegiame įvairias technologijas, pavyzdžiui, didžiųjų duomenų ir dronų bei jutiklių įrangą ir kitką. Per pastaruosius penkerius metus turime keletą sėkmės istorijų“, – teigia V. Lin.

Vienas iš technogijų pritaikymo žemės ūkyje pavyzdžių – drėkinimo sistema.

Ūkininkai gali naudoti aukštųjų technologijų priemones, kad stebėtų savo ūkius, naudodami mobiliąją įrangą ir kurtų išmaniąsias drėkinimo programas.

„Skatiname savo ūkininkus taikyti drėkinimo sistemą, kuomet šiltnamyje arba laukuose įrengiami aplinkos jutikliai ir drėkinimo valdikliai. Taigi, ūkininkai gali naudoti aukštųjų technologijų priemones, kad stebėtų savo ūkius, naudodami mobiliąją įrangą ir kurtų išmaniąsias drėkinimo programas“, – aiškino V. Lin.

Taip pat technologijos gali būti naudojamos kenkėjų kontrolei.

„Ūkininkai sensta, jiems reikia eiti į laukus ir tikrinti, ar nėra juose kentėjų. Tačiau naudojant kontrolės sistemas, tai gali atlikti technologijos, kurios įspės, jei laukuose atsiras rizikų, susijusių su kenkėjais. Nereikia eiti kasdien į laukus, užtenka pažvelgti į telefoną arba kompiuterį.

Pritaikydami išmaniąsias technologijas galime turėti efektyvesnę gamybą, saugesnius produktus, sumažinti dėl klimato kaitos ir darbo jėgos darbo trūkumo kylančią mažos gamybos riziką“, – apibendrina V. Lin.

Tvarus ūkininkavimo modelis

Žemė ūkio viceministras Vytenis Tomkus įsitikinęs, kad Lietuva ir Taivanas turi dideles galimybes bendradarbiauti technologijų srityje. Ypač tuo galėtų pasinaudoti abiejų valstybių universitetai, mokslo įstaigos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytenis Tomkus
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytenis Tomkus

„Bendradarbiavimas tarp šalių mokslo įstaigų jau vyksta, tačiau jis galėtų būti didesnis, nes Taivano pažanga, sukuriamos gamybos linijos ir kitos inovacijos į Europą ateina per kitas šalis. Pavyzdžiui, per Olandiją, bet galėtų šioje vietoje Lietuva turėti reikšmingesnį vaidmenį. Rugsėjo mėnesį Lietuvoje planuoja lankytis Taivano verslo delegacija. Mūsų tikslas – skatinti tiesioginius verslo kontaktus, įmonių bendradarbiavimą, tiesioginių partnerių paiešką, distributorių. Tikimės, kad ryšiai stiprės“, – kalba jis.

V. Tomkus džiaugiasi, kad prekyba tarp Lietuvos ir Taivano pernai išaugo dvigubai.

„Nors skaičiai nėra labai įspūdingi, tik 4 mln. eurų, bet augimas tikrai yra geras ir perspektyvos geros. Lankydamiesi Taivane, užsukome į vieną didžiausių prekybos tinklų ir jame matėme net 66 Lietuvos produktų pozicijas. Lyginant su kitomis Europos šalimis, atrodome tikrai neblogai“, – pasakoja viceministras.

Prekyba tarp Lietuvos ir Taivano pernai išaugo dvigubai.

Jis įsitikinęs, siekiant pažangos, svarbu, kad įmonės atrastų viena kitą, kad Lietuvos gamintojai žinotų, kokios yra galimybės Taivane, ką jie kuria, kuo jie gali pasidalinti.

„Lietuvoje atidarytas ūkis yra labai geras pavyzdys ir tai – tik pradžia. Taivano galimybės ir šios šalies investicijų potencialas yra milžiniškas“, – įsitikinęs jis.

V. Tomkus atkreipia dėmesį, kad tokio tipo vertikalus ūkis yra tik Danijoje ir Lietuvoje, todėl esame vieni pirmųjų sugebančių pasinaudoti Taivano technologijomis.

Be to, anot viceministro, vertikalioji žemdirbystė, kuomet užimamas nedidelis žemės plotas, o gaunama labai didelė vertė – yra ateities ūkininkavimo modelis.

Taivano galimybės ir šios šalies investicijų potencialas yra milžiniškas.

„Tokiu būdu per metus galima gauti kelis derlius, tam nereikia daug žemės, sąnaudas mažinti galima panaudojus saulės elektrines. Mano nuomone, šis modelis yra tvarus ir tokių ūkių ateityje tik daugės“, – apibendrina žemės ūkio viceministras V. Tomkus.

Lietuvoje pritaikyta išskirtinė technologija

Vienas tokių bendradarbiavimo pavyzdžių – lietuvių įkurta bendrovė „Leafood“, kuri Vilniuje atidarė vertikalų ūkį, jame daržovės auginamos ir prekybos tinklams tiekiamos visus metus. Tai – didžiausias tokio pobūdžio ūkis Europoje, o technologiją lietuvis parsivežė iš Taivano.

Valentinas Civinskas, „Leafood“ įkūrėjas ir generalinis direktorius pasakojo, kad gyvendamas Kopenhagoje pastebėjo, jog didelė dalis Danijos parduotuvių lentynose esančių žalumynų yra importuoti. Atidžiau išnagrinėjus rinką, jis pastebėjo, kad dauguma žalumynų į parduotuves atkeliauja iš pietų Europos šalių, net Afrikos. Todėl kilo mintis pabandyti nutraukti šią ilgą tiekimo grandinę, kuri salotų galiojimą laiką sutrumpina 3–5 dienomis, ir pasinaudojus technologijomis užsiauginti aukštos klasės salotų visus metus šalia namų.

Shutterstock nuotr./Salotos
Shutterstock nuotr./Salotos

Besidomėdamas vertikaliais ūkiais, visiškai atsitiktai Kopenhagoje Valentinas sužinojo apie Taivano įmonę „YesHealth Group“, kuri padėjo įsteigti vertikalų ūkį Danijoje ūkis „Nordic Harvest“. V. Civinskas užmezgė kontaktą su šia bendrove ir pradėjo kalbą apie galimybę diegti jų sukurtą technologiją Lietuvoje. Šis derybų procesas užtruko 2,5 metų.

„2021 metų balandį išsiuntėme pavyzdžius prekybos tinklams, sulaukėme gero atsiliepimo – labai geras produktas, matom naudą – ir nuo to momento supratau, kad turim kažką labai svarbaus ir naudingo rinkai“, – sako jis.

Taivaniečiai yra vieni pirmųjų pasaulyje, kurie, pasinaudoję mokslo progresu, pradėjo auginti vertikaliai, į aukštį patalpų viduje. V. Civinsko teigimu, prielaidų, kodėl tai vyko būtent Taivane gali būti įvairių. Visų pirma, Taivanas yra itin technologiškai pažangi šalis, Azijoje kyla supermiestai, kurie priklausomi nuo sudėtingų, ilgų maisto tiekimo grandinių.

„Tai nėra vien teorinis supratimas, kad žmonėms reikia imtis ryžtingų pokyčių, sprendžiant klimato kaitos iššūkius. Taivaniečiams, kaip ir daugeliui kitų tankiai apgyvendintų šalių, vertikalaus auginimo sprendimai yra labai reikalingi, kad gyventojai turėtų šalia namų, sveikai ir tvariai augintų produktų. Patyrusi taivaniečių komanda dirba čia, Vilniuje, styguoja mūsų naują ūkį ir dalinasi patirtimi“, – sako V. Civinskas.

„Leafood“ pasirinko Taivano įmonę „YesHealth Group“ dėl jų ilgametės patirties – jie yra vieni vertikalaus ūkininkavimo pradininkų. Taip pat jie visos įrangos dizainus turi bendrovės viduje (angl. „in-house“), tai leidžia optimizuoti kaštus ir gauti visą reikalingą įrangą bei informaciją iš vienų rankų.

„Taivaniečiai yra atsakingi, darbštūs ir draugiški – puikiai susidirbome kaip viena komanda“, – tikina V. Civinskas.

Tvarų vertikalų ūkį „Leafood“ valdo jungtinė lietuvių ir taivaniečių komanda, kuri jau yra pastačiusi vertikaliuosius ūkius Taivane ir Danijoje. 2022 metais birželį „Leafood“ gavo 6,45 mln. eurų pradinį finansavimą iš „YesHealth Group“, Lietuvoje gyvenančio danų verslininko Nielso Peterio Pretzmanno bei dar vieno privataus investuotojo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų