Teisingumo ministerija: ES gali nepripažinti tyrimo dėl maisto produktų sudėties

Europos Sąjunga gali nepripažinti Maisto ir veterinarijos tarnybos išvados, jog Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų tų pačių prekės ženklų maisto produktų sudėtis skiriasi, teigia Teisingumo ministerijos atstovė.
Spaudos konferencija dėl ištirtų prastesnės kokybės maisto produktų
Prastesnės kokybės maisto produktai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė sako, kad dėl naudotos metodikos tarnybos išvadą galima tekti pripažinti tik preliminariu tyrimu, siekiant suvokti, jog Lietuvoje esama problemos įrodymų.

„Mes turime neatmesti galimybės, kad galbūt tyrimus reikės pakartoti arba įvertinti, ar sukurta vieninga Europos Komisijos metodologija atitiks tas nuostatas, pagal kurias atliktas mūsų tyrimas, kad verslas vėliau turėtų mažiau galimybių ginčyti mūsų metodologijos pagrįstumą“, – Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė A.Giedraitytė.

Jos teigimu, EK iki kitų metų kovo turi nustatyti vieningą tokių tyrimų tvarką, o tai užkirstų kelią oficialiai pripažinti ir naudotis Lietuvos tarnybos tyrimo išvadomis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Maisto produktai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Maisto produktai

A.Giedraitytės teigimu, ministerija tyrimo teisėtumo klausimo kol kas nesvarstė, nes jo rezultatus dar turi įvertinti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Be to, anot jos, neaišku, kaip į tyrimo išvadas reaguos Vokietija, kur pirkti jam panaudoti produktai.

Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, tarnyba buvo įpareigota savo veiksmus derinti su kolegomis Vokietijoje, tai tikriausiai nebuvo padaryta.

„Gausime iš Vokietijos notą ir būsime patenkinti“, – prognozavo konservatorius Kazys Starkevičius, paraginęs kuo greičiau apsispręsti dėl tyrimo legalumo, kad Lietuva „neapsijuoktų, pristatydama jo išvadas“.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas prieš savaitę aiškino, kad tarnyba tyrimo nelaiko oficialia kontrolės procedūra, jis į oficialias ataskaitas nėra įtrauktas.

Maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai nustatė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi – skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Seimas įpareigojo komisiją iki 2018-ųjų pavasario išsiaiškinti, kodėl skiriasi maisto produktų su vienodais prekės ženklais sudėtis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ir kodėl Lietuva produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų