Brazilija – daugiausiai apelsinų sulčių gaminanti ir eksportuojanti šalis visame pasaulyje. Net 98 procentai šioje šalyje užauginamų apelsinų sulčių yra esportuojami į Europos Sąjungą. 2014 metais tropinių vaisių gamybos apyvarta siekė 200 milijardų eurų.
Nors Europos Sąjungoje suvartojama daugiausiai apelsinų iš Brazilijos, tačiau apie produkcijos auginimo sąlygas, žmogaus teisių ir aplinkosauginius pažeidimus kalbama mažai.
Vilniuje vykusio susitikimo „SupplyChainge“ metu, Brazilijos žurnalistų federacijos prezidentas Alcimir Antonio do Carmo pasakojo apie apelsinų ūkių realybę, tikrąją Brazilijos plantacijose išaugintų apelsinų kainą.
Pasak svečio, didžiausios apelsinų eksporto problemos į kurias vis dar užmerkiame akis – žmogaus teisių pažeidimai, tiekimo grandinės monopolis ir prekybos centrų nereguliavimas. Nors Europos Sąjungoje suvartojama daugiausiai apelsinų iš Brazilijos, tačiau apie produkcijos auginimo sąlygas, žmogaus teisių ir aplinkosauginius pažeidimus kalbama mažai.
Sultys saldžios, darbas – rūgštus
Kad gautų minimumą (100 eurų per mėnesį) ir galėtų prisidėti prie minimalios savo šeimos gerovės, apelsinų plantacijoje dirbančiam darbininkui per dieną tenka surinkti 2 tūkstančius apelsinų.
Konkurencingą apelsinų kainą lemia žema darbo savikaina. Nuo apelsinų verslą kontroliuojančių monopolininkų spaudimo kenčia smulkieji ūkininkai, neturintys garantuotų pajamų. Kad gautų minimumą (100 eurų per mėnesį) ir galėtų prisidėti prie minimalios savo šeimos gerovės, apelsinų plantacijoje dirbančiam darbininkui per dieną tenka surinkti 2 tūkstančius apelsinų.
Darbuotojai dirba viršvalandžius, už kuriuos jiems nėra mokama. Pasak ekspertų jei ir toliau apelsinų kaina kris, gali nebelikti apelsinų plantacijų ir pragyvenimo šaltinio neteks 150 tūkstančių šeimų.
Pasak A.A.do Carmo, apelsinų laukuose dirbantys darbininkai (ypatingai mažuosiuose ūkiuose) neturi nei apsauginių priemonių, nei specialių batų ar akinių. Užuot dirbę su specialia apranga, darbininkai į darbą atvyksta kasdieniais rūbais, kurie neapsaugo nei nuo pesticidų poveikio, nei nuo gyvačių įkandimų. Apelsinų laukuose dažni akių sužeidimai. Darbuotojai dirba be specialių akinų apsaugoti akis nuo šakų. Anot A.A.do Carmo, žmonės, ypač – smulkiuosiuose ūkiuose, verčiami dirbti be poilsio (tam skiriama viena diena per mėnesį), jų gyvenimo sąlygos yra baisios.
Užuot dirbę su specialia apranga, darbininkai į darbą atvyksta kasdieniais rūbais, kurie neapsaugo nei nuo pesticidų poveikio, nei nuo gyvačių įkandimų.
Brazilija – daugiausiai pesticidų naudojanti šalis pasaulyje
Brazilijos visuomenės centro atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2000 iki 2012 metų pesticidų naudojimas šalyje išaugo 162 procentais. Nors oficialiai deklaruojama, kad pesticidai laukuose dirbančiam žmogui nekenkia, tačiau pagrįstų mokslinių tyrimų nėra. Pesticidai, kurie naudojami Brazilijos apelsinų laukuose, paliečia ne tik vaisius, kuriuos mes vėliau valgome, bet ir toje aplinkoje esančius smulkius gyvūnus, kitus augalus, vandenį.
Valstybės pozicija pamažu keičiasi
Pasak pašnekovo, didelius pelnus gaunančių įmonių savininkai yra arti valdžios, todėl turi didelę įtaką priimant jiems palankius sprendimus. Tačiau Brazilijos žiniasklaidoje paviešinus apelsinų plantacijos darbininkų darbo sąlygas, visuomenės spaudimas išaugo ir požiūris į žemės ūkio situaciją Brazilijoje ėmė keistis.
Pasaulinėje erdvėje pradėjus viešai kalbėti apie situaciją Brazilijos apelsinų laukuose situacija pamažu keičiasi, nes darbaviai yra priversti reaguoti į vartotojų nuomonę ir lūkesčius. Darbininkai buria profsąjungas, jungiasi į tarptautinius tinklus, tam, kad apelsinų gamybo ir tiekimo procesas būtų skaidrus.
Prekybos centrų ir tiekėjų pozicija
Pasak Alcimir Antonio do Carmo, apelsinų tiekimas į Europą yra kelių tiekėjų rankose, kurie kontroliuoja visą rinką. Prekybos centrai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už jų perkamą produkciją. Ir pirkėjams pateikti informaciją apie prekę: iš kur atkeliavo, kokiomis sąlygomis buvo auginami tropiniai vaisiai. Prekybos centrai turi rūpintis ne tik žemomis kainomis, bet ir žmonėmis, kurie augino vaisius. Siekiant užkirsti kelią nesąžiningai prekybai, pažeidžiančiai žmogaus teises tropinius vaisius auginančiose šalyse, reikalingos bendros taisyklės Europos Sąjungos mastu.
Kaip keisti situaciją?
Gali pasirodyti, kad sudėtinga įtakoti ekonomiką esančią už tūkstančių kilometrų. Tačiau tropinių vaisių tiekimo ir gamybos proceso viešinimas yra vienas iš būdų keisti žmogaus teisių ir aplinkosauginę situaciją Brazilijoje. Kviečiame daryti atsakingus pasirinkimus, kurie mums dovanos saldesnes sultis, mažins monopolistų įtaką ir prisidės prie sveikesnės aplinkos kūrimo ir žmonių klestėjimo.
Ką galime daryti kitaip:
- vartokime daugiau vietinių, sezoninių vaisių ir daržovių;
- reikalaukime, kad prekybos centrai nurodytų informacija apie naudotą pesticidų kiekį;
- reikalaukime, kad prekybos centrai Lietuvoje imtųsi veiksmų, užtikrinančių, kad tiekiant tropinius vaisius nebūtų pažeidžiamos vaisių augintojų žmogaus teisės, būtų paisoma griežtų aplinkosauginių reikalavimų;
- reikalaukime, kad prekybos prisiimtų atsakomybę už sąlygas, kuriose yra gaminami produktai su prekybos centrų ženklinimu. Pvz., sultyse, pagamintose iš koncentrato, turėtų būti nurodoma šalis iš kurios koncentratas atkeliavo. Priešingu atveju galime daryti prielaidą, kad jei prekybos centrai tokią informaciją slepia, vadinasi apelsinų sulčių tiekimo kelias į prekybos centrus buvo neskaidrus.
Patiko straipsnis? Junkis prie atsakingų žmonių bendruomenės https://www.facebook.com/ekorekomendacijos/
