V.Juodsnukis teigia, kad braškių auginimas yra labai rizikingas verslas, todėl nuo galimų nuostolių draudimo bendrovės nedraudžia. Nuošalyje lieka ir Žemės ūkio ministerija. Asociacijos vadovas apgailestauja, kad lietuviai valgo prasčiausias uogas ES, nors vietinių braškių kokybės galėtų pavydėti daugelis šalių. Kodėl taip yra?
– Artėja vasara – pats darbymetis braškių augintojams. Kokios nuotaikos artėjant derliaus metui?
– Pramoninių braškynų Lietuvoje yra apie 800 hektarų. Ūkininkai visus braškynus vysto išimtinai savo iniciatyva ir už savo pinigus. Lietuvos braškynų nedraudžia draudimo įmonės, nes manoma, kad tai per daug rizikinga.
Ar Lietuva turės vietinių braškių, ar augintojai išgyvens, priklauso tik nuo ūkininkų iniciatyvos ir sėkmės. Visi braškių augintojai palaikome ryšius, stengiamės išsilaikyti.
– Kokie buvo šie metai?
Balandis buvo labai šiltas, o gegužės pirmosiomis dienomis žemės paviršiuje buvo 6-9 laipsniai šalčio. Mūsų pražydusius braškynus nušaldė juodai.
– Šie metai buvo labai nepalankūs. Balandis buvo labai šiltas, o gegužės pirmosiomis dienomis žemės paviršiuje buvo 6-9 laipsniai šalčio. Specialiai pasidomėjau – tokie šalčiai buvo prieš 40 metų. Mūsų pražydusius braškynus nušaldė juodai.
Šiemet derliaus bus tik apie 70 procentų. Antradienį buvome susirinkę Žemės ūkio rūmuose. Pramoninių uogynų asociacija, vaisių ir daržovių asociacija, Lietuvos braškių augintojų draugija kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją prašydami pagalbos.
Kol kas girdim tik tai, kad ministerija jokių vilčių suteikti negali ir jeigu mes neišgyvensime, tai mūsų bėdos.
– Ar tai reiškia, kad Lietuvos prekyvietėse vietines uogas pakeis importuotos?
– Esu vienas iš stambiausių braškių augintojų šalyje. Niekada nesiorientavau į technologijas, kurios taikomos daugelyje ES šalių, kai per laistymo sistemas braškynai maitinami amino rūgštimi.
Braškės pripumpuojamos, kad jos būtų gražios ir didelės, bet naudos iš jų nėra. Mes auginame pusiau natūraliomis sąlygomis. Mūsų uogų kokybė gerokai aukštesnė, ir pirkėjai tai vertina.
– Kiek kainuos lietuviškos braškės šiemet?
Praėjusiais metais vidurkis buvo 5 litai už kilogramą. Nori tu to ar nenori, bet kainos kils.
– Kainą sureguliuos rinka. Augintojui reikia išgyventi. Jeigu jis per metus į braškyną investuoja 30 tūkst. litų, jis negali surinkęs 25 tūkst. litų kitais sėkmingai dirbti. Nori tu to ar nenori, bet kainos kils.
Praėjusiais metais kainos vidurkis buvo 5 litai už kilogramą. ES mastu tai labai žema kaina, nors mūsų uogos pačios geriausios.
– Jei pirkėjai už lietuviškas uogas pasiruošę mokėti daugiau, gal nėra dėl ko nerimauti?
Jau dvidešimt metų auginu braškes ir matau kuriozą. Nors auginame geriausias uogas, Lietuvoje žmonės valgo pačias prasčiausias braškes visoje ES.
Taip yra todėl, kad Lenkijoje braškės prasideda mėnesiu anksčiau. Jie geriausias uogas parduoda į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Olandiją. Kas lieka, atveža į Lietuvą pačiomis mažiausiomis kainomis.
Mes, Lietuvos ūkininkai, kad nesubankrutuotume, privalome braškes vežti į Latviją, Estiją, Suomiją. Lietuviams lieka tai, ko neperka ES.
– Kada laukti pirmųjų lietuviškų braškių?
– Lietuvoje yra apie 50 hektarų uždengtų braškynų. Jie šildomi, turi dvigubas dangas. Tokios lietuviškos braškės pasirodys už poros savaičių. Tai bus pusiau šiltnaminės arba po agrodangomis augintos uogos. Natūralios braškės pasirodys po 3-4 savaičių.
– Kiekvienais metais prekyvietėse pirmiau pasirodo lenkiškos braškės ir jos būna gerokai pigesnės. Kodėl taip yra?
Lietuviškos braškės pasirodys už poros savaičių.
– Lenkijos braškynuose esu buvęs šimtus kartų. Ten net ir nedideliuose braškynuose stovi traktoriai, purkštuvai. Uogos purškiamos du-tris kartus per savaitę. Taip naikinamos piktžolės, saugomos uogos nuo ligų.
Mes organišku fundicidu purškiame tik vieną kartą. Lietuvių ūkininkus po kelis kartus tikrina priežiūros tarnybos. Net ir norėdami negalim pertręšti, bet mes ir tokių įpročių neturim.
– Kaip pirkėjui atskirti lietuvišką uogą nuo užaugintos svetur?
– Didžiuosiuose miestuose yra ūkininkų turgeliai į kuriuos lenkiškų braškių mes neįsileidžiame. Juose vartotojas nebus suklaidintas. Ragaujant lietuvišką ir lenkišką uogą atskirs kiekvienas. Amino rūgščių ir mineralų pripumpuota braškė gerai atrodys, bet ji neturės nei skonio, nei vertės.
– Kokios braškės skaniausios ir kaip jas pasirinkti?
Jeigu pusės hektaro plote pasodinsi vienodas braškes vienodos cheminės sudėties dirvoje, bet leisi, kad kažkur būtų žolių, ten uogos bus skaniausios.
– Pasakysiu jums paslaptį. Esu išbandęs daug braškių auginimo technologijų. Esu auginęs ir po dangomis, ir su papildomais laistymais. Jeigu pusės hektaro plote pasodinsi vienodas braškes vienodos cheminės sudėties dirvoje, bet leisi, kad kažkur būtų žolių, ten uogos bus skaniausios.
Braškė yra toks augalas, kuris konkuruoja su kitais. Ten kur yra žolių, braškė pasiima tai, kas yra vertingiausia ir charakteringa jai. Visas kitas medžiagas sunaudoja piktžolės. Man teko ne kartą būti didžiausiam braškyne ES Italijoje.
Nusivežiau kelis kartus grupę iš Lietuvos. Žmonės užėję į braškynus šypsosi ir man pirštais rodo, kad yra žolių. Aš tai suprantu, kodėl jos ten paliktos. Mes irgi nebijom laukuose turėti žolių, bet pateikiam skaniausias ir vertingiausias braškes.
