Aukščiausios kokybės ir patikimumo įvertinimas
Pašarus žirgų olimpiadai tiekti atrenkamos įmonės, kurias rekomenduoja aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
„Japonijos žirgų lenktynių asociacija įtraukė mūsų gaminamus pašarus į olimpiados žirgų dalyvių meniu. Tokį įvertinimą užsitarnavome nuolat tobulindami pašarų gamybą ir siekdami pačios aukščiausios kokybės“, – sako įmonės direktorius Valdas Balčiūnas.
Olimpinėse žaidynėse didžiulis dėmesys yra skiriamas priedų ir dopingo medžiagų kontrolei, tad šis užsakymas mūsų gamintojams yra ne tik kokybės, bet ir patikimumo įvertinimas. Žirgų dopingas yra kontroliuojamas lygiai taip pat, kaip ir bet kokio sportininko, tad siuntai nuvykus, ji dar kartą bus patikrinta atsakingoje laboratorijoje.
„Yra didžiulis sąrašas medžiagų, kurios yra draudžiamos pašaruose. Pavyzdžiui, raudonuosiuose pipiruose yra medžiaga kapsikainas, kuri mažina skausmą, aguonose yra tam tikrų medžiagų. Yra daug įvairiausių augalų, kurie atrodo, auga natūraliai gamtoje, bet jie yra draudžiami pašaruose, kadangi gali mažinti skausmą ar turėti dopingo poveikį. Todėl mes turime visiškai kontroliuoti, kas auga pievoje, nes ten tikrai negali augti bet kas“, – pasakoja V.Balčiūnas.
Verslas sukurtas tęsiant krašto tradicijas
Pasak V.Balčiūno, Šilutės kraštas šimtmečiais garsėjo kokybiškų žolinių pašarų gamyba, tad įmonė tęsia šias tradicijas. „Nusprendėme specializuotis ne paprasto šieno gamyboje, o pasirinkome nišinę žirgų pašaro kryptį, panaudodami naujausias technologijas. Sukūrėme kokybišką konservuotą pašarą žirgams, kuris išlaiko 10 mėnesių šviežumą ir gali būti eksportuojamas į tolimus kraštus, neprarasdamas savo maistinės vertės“, – pasakoja vadovas.
Šienainio receptūrą įmonė sukūrė pati, tačiau V.Balčiūnas prisipažįsta, kad galutinei formulei išgauti prireikė gal 5 bandymo metų. „Natūralus fermentavimo būdas yra pritaikytas būtent žirgams, iš to ir kyla pridėtinė vertė, nes šieno turi visas pasaulis, o šienainiui pagaminti reikalingos sudėtingesnės technologijos. Žolės fermentacijos procesas iš esmės yra panašus į sūrio gamybą, kurioje dalyvauja pieno rūgšties bakterijos. Tik šiame procese jos fermentuoja ne pieną, o žolę, kuriame užsikonservuoja“, – pasakoja V.Balčiūnas.
Sėkmės receptas – originalios produkcijos eksportas
Kasmet į 15-ą pasaulio šalių įmonė eksportuoja 2500-3000 tonų žolinių pašarų. Neparduotus pašarus ūkis panudoja penint savo auginamus 800 angus veislės mėsinius galvijus. „Tai puiki sinergija, apsauganti gamybą bei pajamas atsitikus krizėms“, – sako „Goldengrass“ vadovas. Didžioji dalis galvijų eksportuojama, tačiau įmonė turi ir mėsos cechą, kur paruošta mėsa tiekiama Lietuvos rinkai.
Paprašytas pasidalinti sėkmės receptu, V.Balčiūnas neslepia – jų įmonė šiandien yra gyva tik dėl to, kad visą savo produkciją eksportuoja. Tad jo palinkėjimas kuriantiems verslą būtų atverti akis į užsienį, kur yra didžiulės rinkos ir didžiulės galimybės.
„Žemės ūkiui, manau, aktualiausia ir svarbiausia orientuotis ne į produkciją perdirbėjams, o į galutinį produktą vartotojams. Tai gali būti ir arbatžolės, sūriai, miltai, kanapės, ir visa kita. Šiandieninė situacija, kada ūkiai gamina tik žaliavą, o ne galutinį produktą ir yra perdirbėjų įkaitai yra didžiausia ilgametės Lietuvos žemės ūkio politikos klaida.
