Jo nuomone, smarkų pastarųjų savaičių kviečių kainos krytį biržoje galima aiškinti tuo, kad peržengus 170,5 euro už toną kartelę, kuri vertinta kaip kainos palaikymo lygis, suaktyvėjo spekuliatyvių rinkos dalyvių pardavimai, taip pat Europos augintojai pradėjo fiksuoti kainas. Peržengta 170,5 euro už toną riba įspėjo apie tolesnį ritimąsi žemyn ir neaišku, kada bus pasiektas dugnas.
Kviečių kainas šiais metais smukdo ne vien rekordinis derlius pagrindinėse juos auginančiose šalyse, bet ir gausiai užderėjusios alternatyvios kultūros.
„Kviečių kainas šiais metais smukdo ne vien rekordinis derlius pagrindinėse juos auginančiose šalyse, bet ir gausiai užderėjusios alternatyvios kultūros, pavyzdžiui, kukurūzai, kurie dabar pasiekia rinką“, – sako T. Povilauskas.
Grūdų rinkos analitiko teigimu, aukštesnių kainų laukiantys ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šių metų pabaigoje rinką pasieks ir trijų pagrindinių Pietų pusrutulio kviečių augintojų – Australijos, Argentinos ir Brazilijos – derlius. Jis maždaug 3 proc. didesnis nei pernai. Šis veiksnys gali dar labiau sustiprinti konkurenciją ir nusmukdyti kainas. Pastarųjų fiksuoti šiais metais neskubėjo dauguma pasaulio ūkininkų, tačiau jiems tai padarius galima tikėtis dar vieno kainų nuosmukio.
T. Povilausko nuomone, dabartinė kviečių kaina biržoje – 150 eurų už toną – gali būti tik laikina ir ji smuks, jei neatsiras netikėtų teigiamų veiksnių. Galima priminti 2009 m. scenarijų, kai po dvejų iš eilės rekordinio derliaus metų kviečių kaina biržoje buvo nukritusi iki 120–130 eurų už toną.
