Kainos gąsdina, bet alternatyvos nėra
Vilniaus Karoliniškių turgelyje intensyvaus turgaus dieną pilna ir prekeivių, ir pirkėjų. Nors kainos ir gąsdina, noras įsidėti šviežią uogą į burną, pastiprinti organizmą vitaminais vis tiek vilioja piniginę traukti iš kišenės.
Lenkiškų trešnių kilogramas čia kainuoja 3,49–3,69 euro, vengriškų – 5 eurus, vengriškų vyšnių – apie 2,5 euro, lenkiškos braškės – apie 3 eurus. Lenkiškų šilauogių kilogramą galima įsigyti už 9 eurus, o už 500 g aviečių prekeiviai prašė 2 eurų.
Į klausimą, kodėl tokios brangios uogos, beveik visi pardavėjai sutartinai tvirtino: „Brangios? Taigi lenkiškos. Kai savų, lietuviškų, turėsime, gal ir bus pigiau. Bet jei tokie orai laikysis, tai ir kainos nekris.“
Tuo tarpu šilauogėmis prekiaujanti moteriškė atrėžė: „Sakote, brangios? Tai čia jau, žinokit, atpigo – aną savaitę buvo 12–15 eurų. Taigi ne lietuviškos, ko norėt. Ar kainos kris? Gal kitą savaitę mėginkite užeiti, gal bus pigiau. Tačiau ir pirmos lietuviškos uogos nebus pigesnės. Tokios kainos ir laikysis, manau.“
Taigi jei norite vitaminų dabar pavalgyti ar žiemai užsišaldyti, jau reikia išties atidžiai planuoti išlaidas: už 5 kg šilauogių – 45 eurai!
Braškių kainą išpūtė prasti orai
„Aišku, kad uogos šiemet brangios. Atvirai sakau – kainos kosminės. Tačiau kokia vasara, tokios ir kainos. Baisu. Taigi pati matote, šalta, lietus, uogos tiesiog pūva, nesirpsta. Kartais gaunu braškių tiek, kiek yra ant stalo, todėl ir kainos užkeltos.
Pernai per patį sezono piką lietuviškas braškes pardavinėjau po 2,5 euro. Brangiausiai jos kainuodavo 3 eurus, šiemet normali kaina – 3,50 euro, o sezonas jau perkopė į antrą pusę, rugpjūtį braškės baigsis“, – pasakojo lietuviškas braškes Žirmūnuose parduodanti prekeivė.
Tiek pat, apie 3 eurus, kainavo ir ispaniškos braškės, kuriomis ji prekiavo, kol nebuvo lenkiškų ir lietuviškų. Lenkiškos braškės pigesnės – jų kaina svyruoja apie 2–2,50 euro, tačiau ją taip pat koreguoja orai. Taigi ir ji gali šoktelėti iki 3 eurų. Panašu, kad didesnio kainų kritimo šiemet jau ir nesulauksime. Pernai geros kokybės lenkiškų braškių buvo galima nusipirkti ir už 1,5 euro.
Beje, vos pasirodžiusios lietuviškos braškės buvo apskritai sunkiai įperkamos – kainavo 5–8 eurus, tad dabar jau esą nėra kuo skųstis.
Jau galima įsigyti ir mėlynių. Pastarųjų kainos taip pat gerokai didesnės nei pernai, tačiau dar yra vilties, kad atpigs. Puslitris mėlynių parduodamas už 3 eurus. Pernai apie 2–3 eurus kainavo litras šių miško uogų.
Žmonės uogų perka mažesniais kiekiais
Didelės uogų kainos pakoregavo ir vartotojų įpročius. Perkančiųjų kilogramais retai išvysi, todėl ir prekeiviai, atsižvelgdami į poreikius, uogų siūlo ir mažesnėmis talpomis – 250 g indeliais ar 100 g stiklinėmis.
Paskaičiuokime – jei uogoms išleisiu 3,5 euro per dieną, tai daugiau nei 100 eurų per mėnesį.
„Brangu, o ką darysi, norisi tų uogų. Anūkai dabar atostogauja, noriu ir juos nudžiuginti”, – šypsojosi garbaus amžiaus moteris, nusipirkusi kilogramą braškių.
Vilnietė Rasa pasakojo, kad nors į kainas pernelyg nesigilinanti, kadangi nusprendusi uogoms pinigų negailėti, vis dėlto šiemet į turgelį užsuka rečiau nei pernai.
„Braškių indelį už 3,5 euro šeimoje suvalgome per vieną kartą, indelį šilauogių už 5 eurus – taip pat. Kiek ilgiau pastovi tik trešnės, taigi jas turbūt mums labiausiai apsimoka pirkti, vertinant finansiškai. Paskaičiuokime – jei uogoms išleisiu 3,5 euro per dieną, tai daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Jei atvirai, dažnai mano pietūs kainuoja mažiau nei 3 eurus. Taigi šiemet uogų užsuku perpus rečiau nei pernai. Nesu specialiai taip susigalvojusi, tiesiog aukštos uogų kainos natūraliai pristabdo“, – atviravo moteris.
Pasak jos, kartais pigiau uogų galima nusipirkti prekybos centre, kai joms būna nuolaidos. Tačiau skonio atžvilgiu pasiteisino tik šilauogės. Už braškes ir trešnes ji mieliau mokės brangiau, bet liks patenkinta jų skoniu.
Pasak jos, šiemet mažai pakitusios tik trešnių kainos. Ir pernai kokybiškos trešnės kainuodavo brangiau už braškes.
Lietuviškų šilauogių dar ilgai nebus?
Šiuo metu turgelių prekeiviai siūlo ispaniškų šilauogių, kurių kaina nuo sezono pradžios mažai pasikeitė. Dabar už kilogramą šilauogių tenka mokėti 9–10 eurų, prieš keletą savaičių jos kainuodavo apie 11–12 eurų.
Vilniaus Žirmūnų turgelyje uogomis prekiaujanti moteris tikino, kad šilauogės dar pigs, tačiau tai bus lenkiškos uogos. „Šios šilauogės ispaniškos, skanios, saldžios, tačiau jų derlius baigiasi. Lenkiškos bus pigesnės, bet iš pradžių, kol sezonas neįsibėgės, rūgščios. O lietuviškų uogų greitai nesulauksime, kai tokie orai, gal tik rugsėjį pasirodys“, – tikino pašnekovė.
Lietuviškų šilauogių sezonas prasidės liepos pabaigoje ir tęsis apie mėnesį ar pusantro. Kaip sako pats šilauoges auginantis vilnietis Andžėjus, uogų kainos Lietuvoje nėra iš piršto laužtos.
„Uogų kainas diktuoja pasaulinė rinka, Lietuvai – Lenkija. Norite pasitikrinti, kiek pas mus kainuoja uogos ir ar jos ne per brangios, atsidarote lenkiškos uogų biržos tinklalapį – vienas tokių yra fresh-market.pl.
Pažiūrite, tarkime, šilauogių kainą, prie jos pridedate apie 3 ar 4 eurus (standartinis antkainis) – ir gaunate sumą, kiek uogos kainuoja ar turėtų kainuoti Lietuvoje“, – paaiškino pašnekovas ir patikslino, kad toks antkainis taikomas būtent šilauogėms, braškėms jis yra mažesnis – vidutiniškai siekia apie 2,5 euro.
Prieš keletą dienų, vilniečio teigimu, šilauogių kaina siekė 28 zlotus (6,59 euro) už kilogramą. Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose jų kaina už kilogramą svyruoja nuo 9 iki 12 eurų.
90 proc. Vilniaus apskrityje šilauogių užaugina Dargužių ūkis. Pernai šilauogės buvo pigesnės – po 6 eurus už kilogramą. Šiemet jų kainą pakoregavo orai Europoje: buvo daug šalnų, pašalo žiedai, o ir vasara šiemet prasta.