Jo duomenimis, ryškiausias mažėjimas pastebimas ūkių, kuriuose melžiamų karvių skaičius mažesnis nei 10, grupėje, tačiau kritimas užfiksuotas ir kitose pieno gamintojų grupėse.
Bendras melžiamų karvių skaičius sumažėjo 26,4 tūkst., iš jų 14,3 tūkst. grupėje pieno gamintojų, kurie laiko nuo vienos iki devynių melžiamų karvių.
Melžiamų karvių sumažėjo visose ūkių grupėse, išskyrus ūkius, kurių bandoje yra 200 ir daugiau melžiamų karvių – juose galvijų skaičius išaugo apytikriai 14 tūkst., tačiau, anot tyrimo autorių, šis augimas bendro nuosmukio nekompensuoja.
Anot instituto mokslininkų, viena pagrindinių nuosmukio šalies pieno sektoriuje priežasčių yra skirtumas tarp vidutinės pieno supirkimo kainos Latvijoje ir Europos Sąjungoje – vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje per ilgą laiką buvo bent 5 proc. mažesnė nei ES. Tai galėjo nulemti nepakankama vertikali integracija ir mažesnis sausųjų medžiagų (riebalų ir baltymų) kiekis latviškame žaliaviniame piene.
Tyrimas taip pat atskleidė tai, kad Latvijos pieno gamyboje dominuoja nedideli jo statytojų kooperatyvai, kurių narių skaičius neviršija šimto, todėl jie negali stipriai paveikti supirkimo kainų.
Latvijos pieno kooperatyvų dalis žaliavinio pieno supirkimo rinkoje 2020 metais sudarė 33 proc., o pieno perdirbimo įmonių – 35 procentus. Palyginimui, vidutiniškai ES kooperatyvams tenka apie 64 proc. supirkto pieno, o, pavyzdžiui, Airijoje – 98 procentai.