Neseniai Keršiai pasinaudojo KPP priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ parama kokybiškų produktų gamintojams ir gavo beveik 3 tūkst. eurų, skirtų įsigyti uogų pakuotėms. Jie taip pat pasinaudojo priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir už gautą 50 tūkst. eurų paramą jau įsigijo produkcijai pas pirkėjus vežioti skirtą krovininį autmobilį, uogynų tarpvagio apdirbimui skirtą frezą bei šiaudų klojamąją. Iki šiol šeima siekdama, kad uogos išliktų švarios, tarp uogynų šiaudus klojo rankiniu būdu, o tai užimdavo išties nemažai laiko. Taip pat už gautą paramą Keršiai ketina artimiausiu metu įsigyti traktorių bei šaldymo įrangą.
„Kol yra tokia galimybė, KPP parama reikia būtinai naudotis. Juk tai – investicijos į kaimą. Nauja technika ne tik paspartina darbo procesą, bet ir mažina aplinkos taršą. Kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkai nuolat modernina savo ūkius, tad kuo mes prastesni už juos?“, – svarstė Z. Keršienė.
Ji džiaugėsi, kad pastaruoju metu tiek Lietuvos Žemės ūkio ministerija, tiek apskritai visa Europos Sąjunga, vis dažniau atkreipia dėmesį į smulkiuosius ūkininkus ir jiems suteikia daugiau galimybių naudotis įvairiomis paramomis.
„Jei išnyktų smulkieji ūkininkai, išnyktų ir kaimas. Būtent nedideli šeimos ūkiai ir išlaiko bendruomenes, kuria darbo vietas, moka valstybei mokesčius. Net ir nedideliuose kaimuose yra žmonių, norinčių dirbti ir užsidirbti. Tikrai ne visi gyvena iš pašalpų. KPP parama labai svarbi kaimo žmonėms. Jos nauda matuojama ne vien finansiškai”, – teigė pašnekovė.
Keršių ūkis – nedidelis, maždaug 17 ha ploto. Čia auga braškės, avietės, įvairios daržovės, bulvės, slyvos, obelys bei šilauogės, stūkso pomidorų ir agurkų šiltnamiai. Be viso to šeima kasmet dėl sėjomainos sėja kelis hektarus kviečių, avižų bei grikių. Kaip pasakojo Z. Keršienė, maistinių grūdų užauginti nepavyksta, o su tokiais kiekiais jie supirkėjams nėra įdomūs. Kadangi grūdus reikia kažkur realizuoti, Varėnos rajono gyventojai jau ne vienerius metus augina ūkinius gyvūnus. Anksčiau tai buvo kiaulės, bet šalį apėmus afrikiniam kiaulių marui, jų teko atsisakyti. Tuomet Keršiai nusprendė investuoti lėšas į dedekles vištas ir šiandien valdo gana nemažą jų ūkį.
„Ūkininkaujame jau daug metų, tačiau gal 2006-aisiais pradėjome auginti braškes ir nuo tada viskas pamažu įsivažiavo. Tiesa, lengva buvo. Berods 2008 metais visą Varėną nusiaubė škvalas, vėjas išguldė 3,5 ha mūsų obelų plotų. Vos išsikapstėme iš skolų, kol viską atsodinome“, – pasakojo V. Keršys.
Savo ūkyje šeima beveik nenaudoja cheminių medžiagų. Visa jų užauginama produkcija – natūrali. Keršių ūkį kasmet sertifikuoja „Ekoagros“, nes ūkininkai dalyvauja KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Tad ūkis vos per žingsnį nutolęs nuo ekologinio. Iki tol jis 6 metus buvo ekologinis, tačiau pasikeitus taisyklėms, nebeliko vietos mišriems ūkiams.
„Mes ir anksčiau nenaudojome, ir dabar nenaudojame jokių cheminių trąšų. Tačiau auginame paukščius, kuriuos lesiname kviečiais, todėl nėra galimybės visą ūkį išlaikyti kaip ekologinį“, – paaiškino Z.Keršienė.
Tiek ji, tiek jos vyras Vytautas džiaugėsi, kad prieš penkerius metus jie nusprendė jungtis prie kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“. Ši narystė padeda betarpiškai bendrauti su savo klientais Vilniuje ūkininkų turgeliuose prie „Akropolio“ bei Antakalnyje.
„Prekiaujame ir Varėnos turguje, ir namuose. Turime daug nuolatinių klientų. Geriausia reklama, kai žmonės apie mus perduoda vieni kitiems iš lūpų į lūpas“, – teigė Z. Keršienė.
Ji ragino visus nebijoti naudotis įvairiomis KPP galimybėmis. Anot jos, tai visiškai nesunkus būdas gauti svarią paramą, kuri padėtų dar labiau „užaugti“ valdomam ūkiui.
Paraiškos pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ šiemet bus renkamos nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d.
Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys ir tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai). Parama teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems Ekologiškų produktų kokybės arba Europos Sąjungos pripažintų produktų kokybės sistemose. Pareiškėjas turi auginti ir (arba) gaminti ir tiekti rinkai produktus, kurie skirti žmonėms tiesiogiai vartoti (pvz., parama nebus teikiama tik už grūdų, gyvulių auginimą), o jų gamybos procesas turi būti sertifikuotas/kontroliuojamas nepriklausomos įstaigos.
Parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus: Ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2998 Eur, ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2776 Eur.
Pagal šią priemonę finansuojami kokybiškų produktų sertifikavimo, jų gamybos kontrolės ir laboratorinių tyrimų, įsitraukimo į kokybės sistemą, sertifikavimo įstaigos arba kontrolės institucijos imamo registracijos mokesčio, kanceliarinių prekių, smulkios biuro ir kompiuterinės įrangos įsigijimo, kokybiškų produktų etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, reklaminio stendo, reklaminių juostų, lipdukų ir kitos reklaminės medžiagos dizaino sukūrimo ir įsigijimo, kokybiškų produktų ženklo, etiketės su šiuo ženklu ir (ar) prekinės pakuotės spausdinimo, vizitinių kortelių, lankstinukų ar skrajučių maketavimo, spausdinimo ir įsigijimo ir kitos panašios išlaidos.
Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt