Tai numato atnaujintos ES žemės ūkio politikos taisyklės, kurioms antradienį pritarė Europos Parlamentas (EP). Žadama, kad ši peržiūra suteiks ūkininkams daugiau galių derėtis su tiekėjais ir priemonių atsispirti krizėms, rašoma pranešime spaudai.
ES valstybėse pripažinti ūkininkų susivienijimai ir organizacijos galės savo narių vardu nevaržomai planuoti žemės ūkio produkcijos gamybą ir derėtis su perdirbėjais bei prekybos centrais dėl jos tiekimo nebijant, kad tai prasilenks su ES konkurencijos taisyklėmis. Iki šiol tokios kolektyvinės derybos buvo įteisintos tik pieno, alyvuogių aliejaus, jautienos ir javų sektoriuose.
Ūkininkai turės daugiau galimybių gauti kompensaciją dėl rinkos svyravimų ir stichinių nelaimių, pavyzdžiui, blogo oro, kenkėjų ar gyvūnų ligų, sukeltų padarinių. Jie galės lengviau gauti draudimo išmokas, o Europos Komisija turės greičiau reaguoti į žemės ūkio krizes ir siūlyti paramos ūkininkams priemones.
Valstybėms suteikta daugiau laisvės nustatyti, kas yra „aktyvus ūkininkas“, kuris galės tikėtis ES paramos. Be to, valstybės galės iš esmės padidinti savo paramos dalį jauniems ūkininkams, siekdamos juos pritraukti ar išlaikyti žemės ūkyje.
Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti nuo sausio 1 dienos.
„Šiandien mes iš esmės sustiprinome ūkininkų galią maisto tiekimo grandinėje, suteikėme jiems daugiau priemonių valdyti rinkos ir gamybos rizikas, taip pat padidinome paramą jauniesiems ūkininkams. Tai padarys ES žemės ūkio politiką veiksmingesnę ir teisingesnę“, – pažymėjo EP pranešėjas vokietis Albertas Dessas.
