„Išaugusioms Lietuvos ūkininkų investicijoms įtakos turėjo praėjusiais metais vyravę palankūs orai ir geras derlius. Taip pat buvo pastebimas siekis pasinaudoti keliomis finansavimo bei palūkanų kompensavimo programomis, kurioms paraiškas buvo galima pateikti iki praėjusių metų pabaigos“, – sako „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė.
Pasak jos, dėl finansavimo į banką aktyviai kreipėsi ne tik didieji šalies žemės ūkiai, bet ir vidutinio ar mažesnio dydžio ūkiai, valdantys iki 100 ha dirbamos žemės.
Išaugusioms Lietuvos ūkininkų investicijoms įtakos turėjo praėjusiais metais vyravę palankūs orai ir geras derlius.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, mažesniems ir vidutinio dydžio ūkiams bankas per praėjusius metus suteikė kone ketvirtadalį visų žemės ūkio paskolų (24 proc.). Ūkiams, valdantiems 100–300 ha žemės, suteikta kiek daugiau nei pusė paskolų (52 proc.), o likusi dalis paskolų suteikta stambiausiems, tai yra, 300 ha ir daugiau žemės valdantiems ūkiams.
„Žvelgiant į šalies geografiją, aktyviausiai finansuoti buvo ūkininkai, savo veiklą vykdantys Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Bendra jiems suteiktų paskolų dalis sudaro daugiau kaip 65 proc. visų pernai metų banko žemės ūkio paskolų“, − komentuoja R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Augo viso smulkaus verslo finansavimas
„Swedbank“ atstovė pastebi, kad ne tik aktyvus ūkininkų finansavimas, bet ir stabilus smulkių verslo įmonių finansavimas lėmė pastebimą bendrą smulkiojo verslo finansavimo augimą.
„Nors praėjusieji metai mažoms verslo įmonėms buvo kupini iššūkių, skaičiuojame, kad pernai smulkiojo verslo finansavimas, neįtraukiant paskolų su valstybės parama, siekė apie 82 mln. eurų. Tai apie 15 procentų daugiau, palyginti su 2019 m.“, − sako „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė.
Be ūkininkų aktyviausiai dėl finansavimo į banką praėjusiais metais kreipėsi prekybos, profesinių paslaugų, transporto ir gamybos įmonės. Šios įmonės dažniausiai skolinosi investicijoms įrangai įsigyti, rečiau − dėl trumpalaikių kreditų apyvartinėms lėšoms finansuoti.
Finansavimo paklausa išliks
Banko ekspertai prognozuoja, kad 2021 m. finansavimo paklausa tarp ūkininkų turėtų išlikti panaši, kaip ir praėjusiais metais, ypač jei bus pratęstos esamos ar paskelbtos naujos finansavimo programos.
„Šiemet laukiama ir tų verslo paramos programų, dalis kurių bus skirtos investicijoms į atsinaujinančią energiją skatinti. Taip pat tikimasi ir aktyvesnės paklausos finansavimui iš smulkių įmonių, kurios dėl pandemijos sukelto netikrumo praėjusiais metais atidėjo savo investicijų planus“, − sako R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Sukauptos lėšos yra potencialus šaltinis būsimoms investicijoms iš dalies finansuoti.
Pasak jos, 2020 m. reikšmingai išaugęs smulkių įmonių sąskaitose laikomų lėšų dydis rodo, kad dalis įmonių sėkmingai įveikė pandemijos sukeltus iššūkius. Būtent sukauptos lėšos yra potencialus šaltinis būsimoms investicijoms iš dalies finansuoti.
„Suprantame, kad dėl karantino įvesti veiklos apribojimai turi įtakos įmonių artimiausio laikotarpio finansiniams rodikliams. Dėl to šiuo metu daugiau dėmesio skiriame išorinių veiksnių analizei ir verslo perspektyvų prognozei bei siekiame priimti objektyvius sprendimus, atsižvelgdami į konkrečios įmonės situaciją“, – teigia „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė R.Verkauskaitė-Kazanskienė.