Paramos gavėjai nuo kovo 3 d. galės kreiptis lengvatinių paskolų investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui nepertraukiamai iki metų pabaigos pagal įvairias SP intervencines priemones.
Lengvatinė paskola – įvairioms priemonėms
Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paskolų teikimui skirta 35 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu jau gauta paraiškų paskoloms už 11 mln. eurų.
Galima didžiausia paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai – 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
Priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paskolų teikimui skirta 19,94 mln. eurų. Šiuo metu gauta paraiškų paskoloms už 2,5 mln. eurų. Galima didžiausia paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 100 tūkst. eurų. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai – 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Pagal minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
Finansuojamos investicijos į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje, vykdyti. Pavyzdžiui, žemės įsigijimas, gamybinių pastatų ir statinių statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Taip pat investicijos į nematerialųjį turtą: kompiuterinė ir programinė įranga, patentų, licencijų įsigijimas. Galima įsigyti ir ūkinių gyvūnų, vienmečių ir daugiamečių augalų.
Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui, jam nėra skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE), kuris mažintų dotacijos sumą. Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą investicijoms, jam yra skaičiuojamas BSE, kuris gali sumažinti dotacijos sumą.
Kokie lengvatinės paskolos privalumai?
Ypač palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas. Tai yra ūkininko veiklai palaikyti skirti finansai, kurie palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius bei leidžia geriau valdyti kasdienes ūkio operacijas.
Paskolos apyvartiniam kapitalui suteikia galimybę ūkininkams įsigyti trumpalaikį turtą: sėklas, pašarus, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus. Taip pat apmokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo išlaidas, komunalines išlaidas. Lengvatinės paskolos gali padėti išvengti finansinių sunkumų sudėtingesniais ūkininkavimo laikotarpiais.
Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dotacija yra daugiausiai privalumų turinti paramos forma, tačiau pažvelgus giliau matyti, kad lengvatinė paskola dažnu atveju yra paprastesnė, greitesnė, efektyvesnė paramos forma.
Kodėl? Pirma, taikoma paprastesnė paraiškų vertinimo sistema, t. y. paraiška vertinama tik pagal tinkamumo sąlygas, o atrankos kriterijai nėra taikomi. Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma.
Kreipiantis paskolos, suteikiama galimybė ne tik statyti gamybinius pastatus ar įsigyti įrangą, bet ir įsigyti žemę, pirkti biologinį turtą, pirkti nenaują įrangą, finansuoti apyvartinių lėšų reikalaujančias išlaidas. Priešingai negu dotacijos atveju, kreipiantis lengvatinės paskolos PVM yra tinkama finansuoti išlaida.
Paskolos lengvatiškumą pažymi ne tik mažesnės negu rinkoje taikomos palūkanos, bet ir galimybė dalį paskolos „nurašyti“, t. y. kai paskola teikiama įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, joms gali būti suteikta dotacija (subsidija). Dotaciją suteikia finansų tarpininkas iš SP lėšų, padengdamas ne didesnę kaip 35 proc. paskolos dalį.
Kaip gauti paskolą?
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Paraiškos turi atitikti nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus.
NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą. Gavę NMA pažymą pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Detalus atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.
Beje, ILTE jau atrinko finansų tarpininkus, kurie nuo sausio 27 d. pasirengę teikti lengvatines paskolas ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“.
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą perdirbimui, turės tiesiogiai kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Jų sąrašas yra paskelbtas ILTE interneto svetainėje. Daugiau informacijos apie taikomus reikalavimus rasite čia.