Atnaujintame įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha, o bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Pastarasis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus.
Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per pastaruosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius.
Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, jų tėvai bei nepilnamečiai vaikai.
Pasak žemdirbio, šią „tragediją“ reikia kuo greičiau stabdyti ir aiškiai apibrėžti, kas yra tie susiję asmenys.
„Pagrindiniai įstatymo tikslai – užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Deja, šie tikslai visiškai neatitinka to, kas priimta“, – pastebėjimais dalijosi Jonavos rajono ūkininkas Ričardas Žebrauskas.
Labiausiai jam įstrigo ta įstatymo dalis, kurioje įvardijami susiję asmenys. Pasak žemdirbio, šią „tragediją“ reikia kuo greičiau stabdyti ir aiškiai apibrėžti, kas yra tie susiję asmenys.
„Tai yra visos mūsų nepriklausomybės laikotarpio problema. Įvairiais įstatymais buvo bandoma reguliuoti tam tikrą plotą įsigyjančius asmenis, bet niekaip niekas nespėjo sukontroliuoti, kaip kai kurie įsigijo tris tūkstančius hektarų ir sukūrė tam tikras kunigaikštystes Lietuvos teritorijoje. Tikiuosi, jog tai, kas dabar priimta, duos apčiuopiamos naudos ir paprasti ūkininkai matys skaidrų šio įstatymo vykdymą“, – vylėsi Jonavos rajono žemdirbys.
Jam pasirodė labai keista, kad šiandien įvairūs investiciniai fondai turi daugiatūkstantinius hektarus žemės plotų, tačiau nesiverčia jokia žemės ūkio veikla, nieko neaugina, nevykdo gamybos, o tik nuomoja žemės plotus ūkininkams. R.Žebrausko teigimu, visa tai reikėtų keisti.
„Keista, kad iki šiol notarai nesugebėdavo suskaičiuoti iki 500. Tikiuosi, kad nuo sausio 1 d. pasikeitęs įstatymas privers Nacionalinės žemės tarnybos specialistus tai padaryti“, – vylėsi ūkininkas.
Jis taip pat siūlė valdžios atstovams kartu su šalyje veikiančiais bankais įkurti specialų fondą, kuris padėtų jauniems ūkininkams gauti paskolas norimiems žemės plotams ar net ūkiams įsigyti.
„Įsivaizduokite, kad kažkur yra jauno ūkininko valdomas smulkus, maždaug 50 ha, ūkis. Kaimynystėje kažkas parduoda didesnį ūkį. Norėdamas jį įsigyti jaunas ūkininkas turėtų imti paskolą, tačiau dabartinėmis sąlygomis nė vienas bankas jos neduos. Vyriausybė galėtų suteikti tam tikrą garantiją bankams ir tai padėtų jauniems ūkininkams plėstis“, – svarstė R.Žebrauskas.
Apie naująjį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą mintimis pasidalijo ir šalies premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, dabar Seime yra įregistruoti šio įstatymo pakeitimai. Pagal juos bus aiškiai galima apibrėžti susijusius asmenis, neliks dviprasmybių. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos specialistams bus suteikta galimybė žvilgtelėti į anksčiau įvykdytus žemės pirkimo sandėrius.
„Yra prokuratūra, kuri numato viešo intereso gynimą. Jei bus pažeidimai, įstatymas, kuris galios, turės būti įgyvendintas, ir ta žemė, kuri bus dalinai neteisėtai nustatyta, bus paimta valstybės žinion“, – teigė premjeras.
