Tuštėjant kaimams, vis labiau didėjant emigracijos mastams netolimoje ateityje gali nutikti taip, jog žemės ūkio darbams ūkininkai samdys atvykėlius iš Rytų Europos šalių. Šiuo metu retas šalies ūkininkas nesusiduria su darbo jėgos trūkumu, vieni iš kitų bando pervilioti sunkiąją žemės ūkio techniką įvaldžiusius specialistus, jiems atlyginimą moka net ir žiemą, kai darbų išties nėra daug. Visa tai daroma tam, kad išlaikyti žmones, motyvuoti juos likti Lietuvoje, užuot pasirinkus masine mada tapusią emigraciją.
Kaip su darbo jėgos stygiumi susitvarko Kėdainių rajono ūkininkai? Su kokiomis problemomis susiduriama ieškant motyvuotų, noro bei sugebėjimų dirbti dar nepraradusių žmonių? Pakalbinus rajono ūkininkus ėmė aiškėti, jog vis labiau orientuojamasi į jaunus žmones, vaikus bei paauglius. Pasak žemdirbių, jie dirba kur kas uoliau nei darbingo amžiaus žmonės.
Susiformavo išlaikytinių luomas
„Mano įsitikimu, didžiausia problema yra tai, jog dirbti sugebantiems, tačiau to daryti nenorintiems žmonėms valstybė moka pašalpas. Jas gaunantys žmonės praranda bet kokią motyvaciją ir norą dirbti“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone esantį ūkį valdantis Jonas Talmantas.
Jo ūkis įsikūręs šalia miesto, tad didesnio darbo jėgos trūkumo J.Talmantas sakė nejaučiantis. Esant poreikiui sezoninių darbininkų atsivežama iš Pelėdnagių, kitų rajono gyvenviečių.
„Tiesa, būna tokių darbuotojų, kurie tris dienas padirba, o po to tris dienas girtuokliauja. Tačiau kažkaip dar išsiverčiame. Ūkyje daug procesų automatizuoti, prietaisus valdo ne vienerius metus ūkyje dirbantys žmonės. O jeigu reikia ją nors pašluoti, tokių bet kada vietoje, kaime surandame“, – kalbėjo J.Talmantas.
Žinomas rajono ūkininkas sakė nesutinkantis su teiginiais, jog kaimai tuštėja, juose drastiškai mažėja gyventojų. Pasak J.Talmanto, veikiant ydingai socialinių išmokų bei pašalpų sistemai, mažėja norinčių dirbti, formuojasi parazituojantis visuomenės sluoksnis.
„Į darbą eiti nenori, nes tada vaikai negaus nemokamo maitinimo, jis pats – įvairių pašalpų bei lengvatų. Kiekvieną dieną geria alkoholį ir kas vakarą dainuoja – toks žmogus linksmas ir viskas gerai. O mes, kurie dirbame, nei gurkšnoti, nei dainuoti kas vakarą negalime“, – ironizavo J.Talmantas.
Už valandą – trys eurai
13 nuolatinių darbuotojų samdantis žinomas rajono ūkininkas bei politikas Algimantas Kižauskas sako, jog darbo rinkoje, ypač kaimo vietose susidarius ne pačiai geriausiai situacijai, gerai dirbantys specialistai tampa ypač vertingi.
Tuštėjant kaimams, vis labiau didėjant emigracijos mastams netolimoje ateityje gali nutikti taip, jog žemės ūkio darbams ūkininkai samdys atvykėlius iš Rytų Europos šalių.
„Technika šiais laikais brangi, kompiuterizuota, tad bet kuris atėjęs jos tikrai negalės valdyti. Todėl savo darbuotojus vertiname ir saugome, jiems sudaromos geros darbo sąlygos, mokamas konkurencingas atlyginimas. Stengiamės patenkinti žmonių poreikius, kad jie galėtų išvykti į keliones, pailsėti, paatostogauti“, – sakė A.Kižauskas.
Anot ūkininko, darbininkų girtuokliavimo problema egzistuoja, tačiau ją pavyko išspręsti. Jau du dešimtmečius ūkyje darbuotojai periodiškai tikrinami alkoholio matuokliu, kartkartėmis rengiami profilaktiniai patikrinimai prieš prasidedant darbo dienai.
Be darbų, su kuriais susidoroja etatiniai darbuotojai, atsiranda ir sezoninių, kuriems atlikti A.Kižauskas samdo padienius darbininkus. Ūkininkas pripažino – cukrinių runkelių laukuose plušantiems, žyduolius raunantiems jaunuoliams už valandą mokamas 3 eurų atlyginimas.
„Jeigu žmogus stengiasi, gali visai neblogai užsidirbti. Juolab kad šis darbas nei kvalifikacijos, nei žinių nereikalauja. Aišku, kvalifikuotiems darbuotojams mokamas didesnis atlygis“, – „Rinkos aikštei“ sakė ūkininkas A.Kižauskas.
Jis sakė esantis patenkintas sezoninius darbus dirbančiais jaunuoliais. Šie dirba sparčiai, netinginiauja, skirtingai nei vyresnės kartos atstovai – nelinkę piktnaudžiauti alkoholiu. Deja, atėjus rudeniui jaunimas grįžta mokytis.
Darbininkus atsiveža autobusais
Motyvuotos darbo jėgos trūkumas bene labiausiai jaučiamas ekologiniuose, daržininkystės bei sodininkystės ūkiuose. Ieškodami sezoninių darbininkų, ūkių valdytojai vis dažniau dairosi į jaunąją kartą, vaikus bei paauglius, už darbą laukuose jiems negaili pinigų. Preliminariais skaičiavimais dirbti netingintis paauglys per dieną gali užsidirbti apytiksliai apie dvi dešimtis eurų.
Stambų daržovių ūkį kartu su sūnumis valdantis Kėdainių rajono gyventojas Valdas Kvedaras pripažino – darbuotojų trūkumas kasmet tampa vis aktualesne problema. Vasaromis kiek lengviau, užsidirbti per atostogas norintys moksleiviai apie darbą siūlantį ūkininką sužino vieni per kitus. Vaikus V.Kvedaras įvardino kaip motyvuotus bei uolius darbininkus.
„O vertinant plačiau – rasti darbuotojų, pakankamai sunku. Ką besutiksi, visi kalba apie užsienį. O iš bedarbių, kuriuos atsiunčia Darbo birža – naudos mažai. Tai gyvenimo „sunešioti“, sveikatą praradę žmonės, kuriems reikėtų kreiptis pagalbos į medikus, o ne laukuose dirbti. Kiti tik džiaugiasi gavę pažymą, jog ūkyje dirbti netinkami“, – sakė V.Kvedaras.
Šiuo metu ūkininkas darbininkus autobusais atsiveža iš trijų rajonų – Kėdainių, Jonavos bei Panevėžio. Sezoniniams darbams samdoma apie tris dešimtis padienių darbininkų.
Alkoholizmas tarp žemos kvalifikacijos darbininkų, pasak V.Kvedaro, išlieka aktualia problema. Ūkininkas priverstas samdyti šiek tiek daugiau žmonių, nei jų iš tiesų reikia. Juk nežinia kiek atlyginimą gavusių žmonių kitą dieną ateis į darbą, o neatidėliotinas užduotis vis vien kažkas turės atlikti.
„Norintys dirbti visada laukiami“, – sakė V.Ivanauskas.
Sunkumų, pasak ūkininko, esama ieškant ne tik dirbti netinginčių padienių, bet ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.
„Darbo turime pakankamai, tačiau norinčių dirbti trūksta. Kita problema – mus slegia labai dideli mokesčiai. Jeigu juos atiduotume darbuotojams, padėtis radikaliai pasikeistų. Reikia du, tris kartus didinti atlyginimus, tada į užsienį niekas nevažiuos“, – svarstė ūkininkas V.Kvedaras.
Investuoja į žmogų pakeičiančias technologijas
Vienas stambiausių rajono žemdirbių, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas tikina – tuštėjant kaimams vis sunkiau rasti norinčių bei galinčių dirbti.
„Jeigu paprastus, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus atlikti galinčių vos randame, ką jau kalbėti apie aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus“, – neslėpė ūkininkas.
V.Ivanauskas pripažino – trūkstant darbuotojų bandoma procesus sudėlioti taip, kad žmogaus darbo liktų kuo mažiau. Investuojama į automatizuotą, kompiuteriais valdomą techniką, išmaniąsias technologijas ir taip bandoma sumažinti gamybos kaštus.
Darbymečiu pats prie kombaino vairo sėdantis V.Ivanauskas neslėpė – iš tiesų vaikai bei paaugliai žemės ūkyje tapo itin geidžiamais pagalbininkais. Ūkininkas sakė dedantis nemažai pastangų motyvuodamas jaunimą.
„Visada jaunimui duodame darbo, leidžiame jiems užsidirbti. Noriu parodyti, kad ir kaime galima dirbti ir gyventi, ne vien išvažiuoti į užsienį. Pasakysiu atvirai, stengiamės įdarbinti visus jaunuolius, kurie tik kreipiasi, nors kartais tiek darbo ir neturime. Juolab dabar labai patogu žmones įdarbinti laikinam darbui, kai atsirado kvitų sistema, tai labai palengvino darbą ne tik man, bet ir kitiems ūkininkams“, – sakė V.Ivanauskas.
Ūkininkas minėjo, kad per mėnesį dirbdamas kvalifikacijos nereikalaujantį darbą jaunuolis ūkyje gali užsidirbti apie 500–600 eurų. Anot V.Ivanausko, tai sąlyginė suma, nes žemės ūkyje atsiranda papildomų, nenumatytų darbų, tad padirbėti reikia ir po darbo, ir savaitgaliais.
„Norintys dirbti visada laukiami“, – sakė V.Ivanauskas.
