Seimas nedidele balsų dauguma priėmė svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, pagal kurią ūkininkai galėtų virti „naminukę“ ir kitus stipriuosius gėrimus. Už balsavo 37 nariai, prieš – 13, o susilaikė – 21.
Pagal teikiamą pataisą, legaliai alkoholinius gėrimus varyti galėtų tie ūkininkai, kurie turi mažiausiai tris „leidimus“: jie turi būti registruoti Ūkininkų ūkių registre, teikti kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas, ir taip pat turi būti sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
„Naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas turėtų teigiamos įtakos kaimo turizmo plėtrai, paskatintų atskirus namų gamybos alkoholinius gėrimus įtraukti į kulinarinio paveldo sąrašą, skatintų saikingą jų vartojimą.
Atsirastų galimybė perdirbti šalyje užaugintus perteklinius rugius ir uogas, medų, būtų sukuriama daugiau darbo vietų kaimo turizmo sodybose“, – naudą įžvelgia tvarkiečiai.
Jie prognozuoja, kad licencijas naminei degtindarystei įsigis apie 200 kaimo turizmo sodybų, kurios gamins po 400 litrų grynojo alkoholio, mokėdamos 50 proc. lengvatinį akcizą. Dėl to esą papilnėtų ir biudžetas, tačiau pateikiami skaičiai – litais, o akcizų tarifai nesutampa su dabar galiojančiais.
„Dėl to biudžetas būtų papildytas 1,8 mln. Lt per metus. Dėl vaisių vyno ir alaus gamybos biudžetas biudžetas būtų papildytas neženkliai. Šias lėšas būtų tikslinga panaudoti antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai ir prevencijai“, – siūlo parlamentarai.
Seimo nariai prašė „atvežti paragauti“
Posėdžiui einant į pabaigą šis klausimas pažadino snaudusį Seimą.
Artūras Skardžius teiravosi, kaip toks įstatymas paveiks alkoholio vartojimo problemas Lietuvoje. Jis tikino, kad toks klausimas grįžta nuo 2002-ųjų ir jis pats buvęs tokio siūlymo iniciatoriumi.
„Latviai prieš beveik 5 metus lygiai taip pat galvojo, ir labai bijojo, bet kažkodėl Latvijoje 3 metus veikia tas įstatymas ir kaimo turizmo sodybos jį gamina, tu gali nusipirkti, ir tos problemos nėra“, – sako R.Žemaitaitis. Jis patikino, kad ūkininkai turės registruotis, turės būti ir akcizinis sandėlys, jie turės gauti visus leidimus ir reikalingas sutartis.
„Gal reikėjo mums nuo to ir pradėti – gal to latviško paragaut ar nors pauostyt būtumėt atnešęs“, – teigė Audrys Šimas. Tačiau jis abejojo tokio pasiūlymo nauda – esą vietoje 1000 litrų „bus liejama upės laisvai samagono ir jis bus neapmokestinamas“.
Juokai tęsėsi ir toliau.
„Šiemet dėl sausros labai bus menkas rugių derlius, tai tik duonai, kad užtektų, šitam reikalui nebus žaliavos – tai gal atidėkime dar metams šį klausimą?“, – teiravosi Viktoras Rinkevičius.
„Na iš tiesų naminukė nėra blogas reikalas, turbūt visi bandėm ir įvairių skonių. Ne pats kenksmingiausias alkoholis, kurį galima vartoti, yra ir tradicijos, ir kultūra. Tačiau Lietuva nepasižymi atsakinga alkoholio vartojimo kultūra“, – alkoholizmo problemą įvardijo Mykolas Majauskas.
Jam R.Žemaitaitis replikavo, kad tokių gėrimų neįpirks problemų turintys asmenys – tai bus daugiau skirta turistams.
Kęstutis Mažeika samprotavo, kad kaimo žmonių kultūra įvairi ir ne visi yra kultūringi.
„Žinome ir tą dalį, kur atsiskaitymas vyksta būtent tokiais būdais, kur dirbama už buteliuką ir dirbamą už tą alkoholį“, – abejojo K.Mažeika, jis baiminosi, kad ūkininkai nuodus panaudos kaip valiutą.
„Daug kartų balsavau po Remigijaus pateikimo ir balsuodavau prieš – šį kartą noriu jį palaikyti. Jis savo pavyzdžiu rodo: vieną kartą paragauja – nenumirė, antrą kartą paragauja – nenumirė, ir netgi antsvorio atsikratė. Man daro rimtą įspūdį ir man net pavydas kilo“, – palaikymą žadėjo Kęstutis Masiulis.
Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai siūlymas stipriai nepatiko.
„Pradėsiu nuo linksmesnių paklausimų, labai įdomų stebėti, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas pristatinėja pasiūlymą apie naminę degtinę. Ir jau iš kelinto Seimo nario girdžiu prisipažinimus, kad jie tiesiogiai stebėjo, kaip pažeidinėjami įstatymai ir dalyvavo pažeidime“, – kalbėjo A.Veryga.
Jis kvietė nepalaikyti įstatymo projekto.
„Aš jums siūlyčiau paskaityti įstatymo tikslą – mažinti bendrą alkoholio suvartojimą ir prieinamumą. Kaip šitie siūlymai mažina prieinamumą ir mažina suvartojimą?“, – klausė A.Veryga.
Rodo į kitų ES šalių patirtį
„Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, veikia pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, todėl nuodijami šalies žmonės ir valstybės biudžetas dėl nelegalios veiklos negauna pajamų dėl nesumokamo akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Priėmus įstatymo projektą atsiras tam tikra galimybė kontroliuoti stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo procesus“, – patikina pataisą ruošę Seimo nariai.
Anot jų, nepaisant esamų įstatymų ir bausmių, namų gamybos stiprių alkoholinių „gėrimų gamyba vyksta didžiuliais mastais, dažnai gaminami ir realizuojami ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingi alkoholio produktai“.
„Projektą parengti paskatino įvairių ES šalių patirtis gaminant ir propaguojant vietinius, turinčius liaudiškas tradicijas, gėrimus. Daugelyje ES šalių, tokių kaip Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir kitose, leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba. ES šalių teisėje yra apibrėžiama tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarka, jų gamybai keliami reikalavimai, mokesčių dydis, kokybės standartai, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekiai ir t.t.“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pažymima, kad tokie gėrimai būtų parduodami ir vartojami tik žemės ūkio savininko teritorijoje ir tik tose patalpose, kurios priklauso savininkui. Kaimo turizmo sodybose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą.
Pasiūlymus šiam įstatymo projektui rengti teikė Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacijos asamblėja, sudaryta tarpžinybinė darbo grupė.
Šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus asmeniniam naudojimui gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).
Neigiamų pasekmių neįžvelgia
R.Žemaitaitis ir V.Kamblevičius patikina, kad didelių neigiamų pasekmių dėl tokių pataisų nebūtų.
„Tokių objektų bus labai nedaug ir juose bus galima užtikrinti labai griežtą kontrolės tvarką. Todėl alkoholinių gėrimų falsifikavimo ir piktnaudžiavimo atvejų turėtų būti išvengta. Atsižvelgdama į tokių gėrimų plėtrą kaimo turizmo sodybose, Vyriausybė galės nustatyti šių gėrimų gaminimo ir licencijavimo tvarką, o tai įgalins reguliuoti tolesnę jų gamybą ir paplitimą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pasak jų, bus sukurta namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos, laikymo ir pardavimo kontrolės sistema, o institucijų priežiūra gaminant ir parduodant namų gamybos alkoholinius produktus padės išvengti piktnaudžiavimo ir neteisėtos prekybos šiais produktais.
