Ar turi keliasdešimt, ar kelis šimtus hektarų, pasak ūkininkų, išlaidos sėkloms, trąšoms, technikai, tenkančios vienam hektarui tokios pat. Jau ketvirti metai vis mažiau gaunant už produkciją, tiesioginės išmokos ir kita parama daugeliui ūkių padeda išgyventi.
Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių pateiktos pataisos siūlo uždrausti ūkiams, valdantiems daugiau nei 500 hektarų pretenduoti į ES paramą. Esą taip daugiau tektų smulkiesiems. Neseniai šias pataisas svarstęs Seimas nurodė jas tobulinti.
„Jei negausim tiesioginių išmokų, tai mūsų dirbantieji, kurių 65, tai 25 -30 proc. jų neteks darbo. O atleisti būsim priversti, nes tiesioginės išmokos yra vienintelis šaltinis, žemės ūkio palaikymo ramstis, kaip ir investicija“, – sakė Aleksandras Stonkus, vieno Šakių rajono agroserviso įmonės valdytojas.
Kitas siūlymas, kuriuo nepatenkinti žemdirbiai – 5 proc. apmokestinti tiesiogines išmokas, didesnes nei 80 tūkst. eurų per metus.
„Tas apmokestinimas sukurtas ne dėl to, kad tai mokesčiai, iš tų pinigų turi būti sukurtas Žemės ūkio stabilizavimo fondas, kad iš jo, krizės atveju, būtų galima paremti ūkius“ , – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža.
„Susidaro 39 mln. eurų apmokestinamų išmokų. Tada gautųsi 2 mln. eurų, kuriuos nukreiptų į Stabilizavimo fondą. Tai koks tas fondas. Reikia ieškoti kitų būdų“, – nuomonę išsakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
„Tikrai dabar ne laikas teikti tokius įstatymų projektus, pataisas, kai padėtis žemės ūkyje yra kritiška. Politikai turi suprasti, kad rinkimai ateina ir praeina“, – naujas idėjas įvertino Kėdainių rajono Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė.
Dėl galimybės apmokestinti didesnes nei 80 tūkst. eurų tiesiogines išmokas Seimas prašo vyriausybės išvadas pateikti iki liepos.
