A. Šedys pasakoja, kad apylinkėse buvo nenašios žemės, todėl šeima nusprendė, kad karves auginti būtų paprasčiau. „Kol nebuvo Europos Sąjungos paramos, ūkininkauti buvo sudėtinga“, – atsidūsta jis. Vyras džiaugiasi, kad ūkininkavimą šeimai palengvino parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).
10 rūšių sūrių
Šiuo metu Šedžiai augina apie 190 karvių, kurios kasdien duoda apie 4,5 tonas pieno. Ūkininkas pastebi, kad pienininkystė yra nenuspėjama – vienais metais pelną atneša pienas, kitais – perdirbti produktai: „Pernai pienas buvo labai brangus, tai iš perdirbimo patirdavome nuostolių, o šiemet, kai pieno kainos nukritusios, mus vėl traukia perdirbimas.“
Dėl šios priežasties pirkėjai gali įsigyti ne tik Šedžių ūkio pieno, sviesto ar grietinės, bet ir 12 rūšių sūrių, 4 rūšių jogurto, įvairios varškės, pasukų, išrūgų.
„Žmonės labiausiai perka tradicinius saldaus sūrio arba varškės sūrius be priedų arba su kmynais. Taip pat gaminame sūrius su vaisiais, razinomis, aguonomis, cinamonu, česnaku, žolelėmis. Yra ir rūkytų, keptų sūrių. Jogurtus siūlome natūralius, su juodaisiais serbentais, vyšniomis, persikais, o varškes – įprastinę, saldaus pieno bei saldaus pieno ir išrūgų. Pastaroji primena varškytę, yra drėgnoka, skirta tepti ant duonos ir valgyti“, – produktų gausą pristato ūkininkas.
Išskirtinė kokybė
Vyras kuklinasi, stengiasi nesireklamuoti ir sako, kad geriausiai Šedžių ūkio gaminius pristato patys produktai. Šiam ūkiui suteiktas išskirtinės kokybės produktų (IKP) gamintojo sertifikatas, o gaminius puošia ženklas „Kokybė“.
„Nesinori girtis, kad mūsų produktai sveiki ar turi daug vitaminų. Turime pastovių klientų ratą, kurie mėgsta ir vertina mūsų produktus, bandome tą ratą plėsti. Ilgainiui tie patys produktai atsibosta, norisi ko nors naujo, todėl vis kuriame naujus. Naujas produktas visuomet yra populiaresnis, nes visi jį nori pabandyti. Keičiame tai etiketes, tai fasuotę, galvojame naujus pavadinimus, nors produktas ir lieka tas pats“, – teigia pašnekovas.
Iškirtinės kokybės produktų gamintojas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemos“, todėl džiaugiasi galintis susigrąžinti pinigus už išlaidas, skirtas produkcijos etikečių gamybai, lankstinukams.
Turi parduoti per parą
A. Šedys teigia, kad IKP sertifikatą turintys gamintojai privalo užtikrinti, kad jų produkcija atitiktų tam tikrus reikalavimus. „Ūkininkaudami laikomės tam tikrų taisyklių: negalime karvių šerti genetiškai modifikuotais produktais, vadinasi, iš raciono turime išbraukti soją, o dėl to prarandame dalį primilžio. Taip pat turime ganyti karves mažiausiai 150 dienų, o produktus perdirbti per trumpą laiką. Perdirbame greičiau nei per 16 val., o ant prekystalio nuo pamelžimo pienas atsiranda per 20 ar mažiau valandų“, – pasakoja ūkininkas.
Ūkininkas pasakoja prekiaujantis nenormalizuotu, nehomogenizuotu pienu – tokiu, kuris, pasak ūkininko, yra sveikesnis ir lengviau pasisavinamas organizmo.
„Normalizuojant pieną jis yra gamykliniu būdu suplėšomas, padalijamas į baltymus, riebalus, laktozę ir paskui susumuojamas tam tikromis proporcijomis, sukuriamas reikiamas riebumas. Mūsų pieno baltymai ir riebalai yra natūralūs, nesužalojami, juos žmogui yra paprasčiau įsisavinti. Žinoma, nesakau, kad visi žmonės turėtų toleruoti pieną, tačiau pieno perdirbėjai didina asmenų, kurie blogai jaučiasi vartodami pieną, ratą. Kodėl, pirkdami riebų ir „natūralų“ pieną iš parduotuvės niekados nepamatote, kaip pieno paviršiuje nusistovi grietinėlė? Dėl to, kad pienas homogenizuotas, paverstas vientisa mase“, – tvirtina ūkininkas.
Modernizavo ūkį
A. Šedys apgailestauja, kad rinkoje konkuruoti su stambesniais pieno gamintojais neįmanoma – natūralaus pieno prekyba yra griežtai apribota. „Mes teikiame žalią, nepasterizuotą pieną, kuris po melžimo yra gerai atšaldomas. Pieną privalome parduoti per 24 valandas, nors Kauno technologijos institute esame ištyrę, kad bakterijų ima daugėti tik po 6 parų“, – sako jis.
Šedžių šeimos pagamintų produktų iš pieno galima įsigyti Vilniuje esančiose Kalvarijų ir Halės turgavietėse, ūkininkų krautuvėlėje viename didžiųjų prekybos tinklų, ekologinių prekių parduotuvėse ir internetinėje sveiko maisto parduotuvėlėje. „Produktus atvežame 2 kartus per savaitę, o prekiauti viename mieste mums patogiau dėl logistikos“, – sako pašnekovas.
Adriana ir Almantas ne tik sulaukė išmokų pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemos“, bet ir už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ gautas paramos lėšas yra modernizavę ūkį. Šeima įsigijo traktorių, šepečius, ventiliatorius, įrengė karvių gulėjimo vietas. Ūkininkai džiaugiasi, kad parama taip pat padėjo įsigyti karvių melžimo ir šėrimo įrangą.
Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA „Facebook“ paskyros!
