Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatytos paramos priemonės, kurių tikslas – minėtų veiksnių prevencija ir kova su padariniais, siekiant išsaugoti žemės ūkio potencialą.
Tikslas – išlaikyti konkurencingumą
Geriausia prevencija nuo galimų užkrečiamų ligų – biosauga, todėl Žemės ūkio ministerija ūkininkus jau nuo kovo 3 d. kviečia teikti paraiškas dėl paramos priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Ketinantieji pretenduoti ir dar to nepadarę, turėtų suskubti, nes paraiškų teikimo terminas jau eina į pabaigą – jų laukiama iki balandžio 30-osios.
Geriausia prevencija nuo galimų užkrečiamų ligų – biosauga.
Per 2023–2027 metus minėtoms investicijoms ketinama skirti 5 mln. eurų, o šių metų parama sieks 1,10 mln. eurų.
Gyvūnus auginantys ūkininkai puikiai žino apie neprognozuojamas grėsmes, kurios gali atnešti milžiniškų nuostolių – užsikrėtusių gyvulių gydymo ir į rinką neišleistos produkcijos, kas atneša nemenkus ekonominius nuostolius.
Vis dėlto, nors užkrečiamosios ligos ūkį užklumpa neplanuotai, priemonių užkirsti tam kelią – imtis prevencijos – tikrai yra. Dažnai ūkininkai renkasi gyvūnų vakcinaciją, tačiau specialistai atkreipia dėmesį ir į biosaugos priemones, kurios yra efektyvios ir kurioms skiriamos paramos investicijos.
Kuo naudinga biosauga? Pirmiausia ši priemonė padeda apsaugoti ūkį nuo užkrečiamųjų ligų patekimo į jį arba labai sumažina tokių neprognozuojamų atvejų tikimybę. Beje, biosauga efektyvi ir tais atvejais, kai ūkyje jau yra užkrėstų gyvūnų, nes reikšmingai sumažina nuostolius – mažiau užsikrečia sveiki gyvūnai ir išlaikoma geresnė produkcijos kokybė.
Vis dėlto, nors užkrečiamosios ligos ūkį užklumpa neplanuotai, priemonių užkirsti tam kelią – imtis prevencijos – tikrai yra.
Taigi priemonės siekis – išlaikyti kuo didesnį gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir efektyvumą, o įvykus gyvūnų ligų protrūkiui, padėti ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.
Pabrėžtina, kad parama yra orientuota į pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmių mažinimą ir su tuo susijusias pasekmes. Remiamos investicijos į prevencinę veiklą gyvulininkystės ūkiuose, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo plane dėl biologinio saugumo priemonių visumos ūkinių gyvūnų laikymo vietose.
Tinkamų finansuoti išlaidų kategorija yra plati – nuo numatytos vidaus ar lauko aptvarų, pašarų terminio apdorojimo įrangos, dezinfekcinių purkštuvų iki apsaugos nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų.
Biologinis saugumas ūkyje daugiausia priklauso nuo žmonių elgsenos ir žinių, todėl numatyta finansuoti ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių ir maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.
Kas gali pretenduoti?
Teikti paraiškas dėl investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius, gali tiek ūkininkai, tiek juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu, perdirbimu bei pateikimu rinkai.
Paramos dydis ir intensyvumas
Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).
Ūkiams, kurie iki 20 imtinai sąlyginių gyvulių, didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 000 Eur. O ūkiams, kurie laiko 21 ir daugiau sąlyginių gyvulių, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama priklauso būtent nuo gyvulių skaičiaus.
Vienam sąlyginiams gyvuliui skiriama po 200 Eur, bet bendra paramos suma negali viršyti 100 000 Eur arba 300 000 Eur
Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad projekto įgyvendinimas negali viršyti 24 mėnesių trukmės nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.
Kaip minėta, paraiškas dėl priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ reikia pateikti iki balandžio 30 d.
Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu http://www.zumis.lt.
