Sutartį pasirašė Kinijos įmonė XPCC ir Ukrainos „KSG Agro“. Javai ir kiaulės, auginamos rytų Dniepropetrovske, bus parduotos dviem Kinijos valstybės kompanijoms.
Taip Kinijai atiteks 3 mln. hektarų Ukrainos žemės. Kinija tik pernai leido pardavinėti žemę užsieniečiams. Kinijos ir Ukrainos sutartyje numatyta, kad Ukrainos žemės ūkio plėtrai Kinijos eksporto ir importo bankas suteiks 3 mlrd. dolerių paskolą.
Mainais į savo žemės ūkio produkciją Ukraina taip pat gaus sėklų, mašinų, trašų gaminimo įrangą.
Kinija taip pat įsipareigojo padėti statyti greitkelį Ukrainos Krymo autonominėje respublikoje.
Daugiausia perkama žemės Afrikoje ir Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
Tokios sutarties kritikai aiškina, kad tai yra kolonializmo pavyzdys. Tokių sutarčių siekia valstybės, norinčios užtikrinti ir apsaugoti savo piliečiams reikalingus maisto išteklius. Saudo Arabija, Pietų Korėja, Jungtiniai Arabų Emyratai, Didžioji Britanija, JAV ir kitos valstybės perka žemes užsienyje. Tą aktyviau jos daryti pradėjo po 2007 metų, kai smarkiai pakilo maisto kainos pasaulyje.
Daugiausia perkama žemės Afrikoje ir Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
Kinija yra viena aktyviausių ir agresyviausių užsienio žemės pirkėjų. Šios šalies gyventojai suvalgo apie penktadalį viso pasaulio maisto atsargų, tačiau turi tik 9 proc. pasaulio dirbamos žemės.
Kinijos sutartis su Ukraina kol kas yra didžiausia Kinijos investicija į užsienio valstybių žemę.
