Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ukrainos situacija dėl grūdų eksporto prastėja: perspėjama, kad gali brangti duona ir miltai

Pirmąją Berlyne vykstančios parodos „Žalioji savaitė“ dieną įvyko dvišalis Lietuvos žemės ūkio ministro susitikimas su Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Mykolos Solskyi vadovaujama delegacija. Ministrai aptarė prastėjančią Juodosios jūros uosto koridoriaus situaciją bei trukdžius, kuriuos sukuria Rusija. Perspėjama, kad neradus sprendimo vartotojams teks brangiau mokėti už duoną ir miltus.
Ukrainos grūdai
Ukrainos grūdai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Daugiausia kalbėjomės apie eksporto koridorius, padėtį Juodosios jūros uostuose, kuri dėl neadekvačių Rusijos pareigūnų veiksmų prastėja kasdien. Grūdus eksportuojančių laivų pralaidumas sumažėjo perpus – nuo penkių iki dviejų laivų per dieną“, – po susitikimo žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Mykola Solskyi antrino, kad šiuo metu pagrindinės problemos, susijusios su grūdų eksportu iš Ukrainos, išties yra tai, kad rusai nevykdo savo susitarimo dalies, pasiekto praėjusiais metais padedant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms.

„Rusai patikrina perpus mažiau grūdus gabenančių laivų, tad milijonai žmonių pasaulyje jų negali gauti. Eilėje laukia daugiau kaip 100 laivų, o kainos kyla. Ir kasdien situacija tampa vis sudėtingesnė“, – teigė jis.

15min.lt nuotr./Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Mykola Solskyi
15min.lt nuotr./Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Mykola Solskyi

Pasak M.Solskyi, tai, kad grūdų eksporto koridorius egzistuoja, tėra šnipštas.

„Tai – okupantų rusų veidmainystė. Koridorius nedirba taip, kaip turėtų. Tai – tik formalumas. Todėl labai svarbu, kad atsirastų bendras pasaulio valstybių sutarimas. Tai liečia visus pasaulio gyventojus, nes mažų mažiausia, kas gali nutikti – ne kas kitas, bet žmonės turės brangiau mokėti už duoną ir miltus“, – perspėjo M.Solskyi.

Jo teigimu, svarbu, kad kuo daugiau laivų išplauktų iš Ukrainos uostų sutartu koridoriumi – bent jau tiek, kiek būdavo praėjusį rudenį.

„Tam, kad grūdais pakrautas laivas galėtų išplaukti į Juodąją jūrą, jį patikrina kelios valstybės. Jeigu laivas nepatikrinamas valstybių, jis negali nei įplaukti į mūsų uostus, nei iš jų išplaukti. Mes matome, kad šiuo metu tik du laivai per dieną gali įplaukti į uostą, tad ir išplaukti gali tik tiek pat. Taigi, ir grūdų kiekis, išgabenamas iš Ukrainos, sumenko perpus“, – Lietuvos stende kalbėjo Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras.

Anot jo, tai neišvengiamai turi įtakos grūdų kainoms pasaulio biržose, nes kuo mažesnės grūdų atsargos pasaulyje, tuo didesnės jų kainos, tuo brangiau tenka žmonėms mokėti už miltus ir jų gaminius.

Koją kišo ir nepalankios gamtos sąlygos

Žurnalistams paklausus, kaip Ukrainos žemdirbiams rudenį pavyko pasėti žiemkenčius, M.Solskyi teigė, kad ukrainiečiai dirbo, nepaisant karo.

„Nepalankios buvo ir gamtos sąlygos, ruduo buvo labai lietingas, o ir žiema – įnoringa. Žiemkenčių – ir kviečių, ir rugių pasėjome 25–30 proc. mažiau, nei 2021-ųjų rudenį“, – tikino jis.

Vis dėlto, pažymėjo, kad apimtys – didelės, ir tai, kad visą laiką veiktų eksporto koridorius, svarbu ne tik Ukrainai – jis pakartojo, kad tai svarbu žmonėms visame pasaulyje.

Tikisi, kad Lietuvos paramą jaus iki karo pabaigos

Vokiečiai ir parodos „Žalioji savaitė“ ankstesniais metais iki pandemijos neaplenkdavo ir Ukrainos stendo, tačiau šįmet jo nėra.

„Ukrainiečiams šiemet namuose – rūpesčių į valias, ir jiems pirmiausia tenka skirti dėmesį. Mes padedame verslui tiek, kiek tai įmanoma, tačiau šį kartą mums svarbiausia – paskleisti žinią apie ypač sunkų grūdų tiekimą pasauliui“, – pripažino M.Solskyi.

Kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria karo draskoma šalis, gali padėti Lietuva?

„Pirmiausia svarbu, kad padėtumėte mums ir toliau taip, kaip tai darėte iki šiol ir tebedarote. Mums tai ypač svarbu. Jūs ypač gerai rūpinatės mūsų pabėgėliais, kiek tik įmanoma, teikiate finansinės paramos. Jūs padedate įvairiu politiniu lygiu Europos Sąjungoje – laikotės nuoseklios pozicijos“, – dėkojo M.Solskyi.

Jis teigė, kad lietuviai ir ukrainiečiai vienodai suvokia, kokią grėsmę kelia agresorė Rusija, nes turima panašios istorinės patirties.

„Mums paprasta bendrauti su lietuviais. Tikimės, kad tai tęsis tol, kol mes laimėsime karą“, – kalbėjo Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministras. ​​​​​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?