Įvažiuodami į Našlėnų ūkio centrą daug kas sustoja pasigrožėti gražiai sutvarkyta aplinka: prie kelio – iš medžio išdrožtas ūkio pavadinimas, per didelį tvenkinį nutiestas originalus medinis tiltelis, alpinariumai, daug lauko riedulių, išrikiuoti praėjusio šimtmečio žemės dirbimo padargai. Čia pat aptvertoje ganykloje ganosi veršeliai. Kraštovaizdžiui papuošti šeimininkai laiko keletą avių.
Apie praeitį Birutė ir Alvidas Našlėnai pasako tik keletą sakinių. Keistai ir sudėtingai susiklostė iki tol buvusių atskirų jų šeimų reikalai, kad jie, du brandaus amžiaus žmonės, pasiryžo dideliems pokyčiams – priėmė sprendimą gyventi ir dirbti kartu. Alvidas jau buvo spėjęs užauginti šešis vaikus, o Birutė turėjo du suaugusius sūnus. Buvusiųjų šeimų septyni vaikai, išskyrus Birutės sūnų Tomą, gyvena ir dirba užsienyje.
„Bendrą ūkį su Alvidu įregistravome 2004 m. Abu turėjome po 12 karvių, norėjome plėtoti mišrios gamybos ūkį, planavome laikyti didelę galvijų bandą, todėl nusipirkome daugiau melžiamų karvių, kitas patys užsiauginome. Dabar jau turime 227 galvijus, iš jų 99 – melžiamos karvės. Deklaruojame 236 ha žemės, nuosavos turime 91 ha. Auginame ir kviečių, miežių, rapsų, daugiausia plotų paskyrėme pievoms ir ganykloms. Galvijams laikyti turime dvi fermas, yra du sandėliai – arkinis ir mūrinis, turime užtektinai technikos ir žemei dirbti, ir pašarams ruošti“, – vaikščiodama po gražiai sutvarkytą didelę teritoriją netoli fermų pasakojo ūkio šeimininkė Birutė.
Kai yra sutarimas, tada galima daug gražių ir gerų darbų padaryti, - sako A.Juozapavičius.
Ūkio centro teritorija užima 4 hektarus, iš jų pusantro ha paskirta gėlynams, tvenkiniui ir želdiniams. Šeimininkams svarbu, kad tvarka būtų ne tik fermose, bet ir teritorijoje, juk smagu ir patiems atokvėpio valandėlę pasigrožėti, ir svečiui miela akis paganyti.
Šalia priešgaisrinio didelio tvenkinio aptverta ganykla, kurioje ganosi veršeliai. Ūkininkai laiko ir keletą avių – ne tik dėl grožio, bet ir naudos: šeimos stalui užtenka ekologiškos ir kokybiškos mėsos.
Ir taip Alvido ir Birutės Našlėnų ūkis – vienas pažangiausių ne tik Radviliškio rajone: ūkininkai supirkėjams kasdien parduoda 2–2,3 t kokybiško žaliavinio pieno. Pati ūkio šeimininkė tikrina pieno kokybę, nustato somatinių ląstelių kiekį, kasdien stebi karvių sveikatingumą.
Ji savo ūkyje pritaiko ilgametę patirtį, mat sovietmečiu 23 metus dirbo selekcininke ir fermos vedėja, dar 16 m. buvo pieno supirkėja.
Dirba darni komanda
Gyvulių produktyvumo kontrolės Radviliškio skyriaus vadovė Banguolė Laivienė patvirtino, kad Našlėnų ūkyje ypatingas dėmesys skiriamas kasdienei tvarkai, galvijai šeriami visaverčiais pašarais, žiemai paruošia kukurūzų siloso, šieno, šienainio, vasarą banda ganoma ganykloje netoli fermų, o karvės melžiamos stacionarioje lauko aikštelėje.
Geri ir pieno ūkio rezultatai: pernai primilžis iš karvės buvo 7,5 t pieno.
„Abu ūkininkai ir jų darbuotojai – darni komanda, veikli ūkio šeimininkė Birutė yra ir selekcininkė, ir zootechnikė, ir sumani vadybininkė“, – didžiavosi kontrolės skyriaus vadovė B. Laivienė.
Be pačių šeimininkų, ūkyje dirba aštuoni etatiniai darbuotojai. Buhalteriją tvarko samdytas žmogus. Birutės vyras rūpinasi technika, o sūnus Tomas Leskauskas atsakingas už statybos darbus, padeda tvarkyti ir techniką. Jau vienuolika metų karvių melžėja dirba Birutės sesers dukra Vilija Palubeckienė. Visi darbuojasi, visiems smagu sutartinai dirbti ir perspektyviame ūkyje.
Po didžiųjų ūkio darbų – į keliones
Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sakė, kad per palyginti trumpą laikotarpį darbštūs Birutė ir Alvidas Našlėnai sugebėjo sukurti didelį ir pažangų ūkį, jie patys daug dirba, yra pareigingi žmonės. Jiems pavyko surasti gerų darbininkų, todėl ir jų ūkio rezultatai puikūs.
„Kai yra sutarimas, tada galima daug gražių ir gerų darbų padaryti“, – apie Našlėnų ūkį kalba Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Juozapavičius.
Kas rytą Našlėnai iš savo namų Kairėnėlių kaime 9 km važiuoja į ūkio centrą Rudžių kaime. Kartu į darbą atveža ir kelis darbuotojus.
Birutė sakė, kad jų šeimos pomėgis – kelionės. Pavasarį, kai pabaigia sėjos darbus, abu su Alvidu bent savaitei ištrūksta pakeliauti. Tada ūkiu rūpinasi sūnus Tomas. Kartu su vyru jau pabuvojo Italijoje, Turkijoje, Vokietijoje. Smagu ir žiemą išvažiuoti, o po to vėl kibti į darbus.
