Tai jau trečiasis šiais metais paraiškų priėmimo etapas, kuriam žemės ūkio ministro įsakymu skirta daugiau nei 119 mln. eurų.
Paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d.
Paramos gavėjai
Paramos priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tikslas – didinti šalies ūkių gyvybingumą ir žemės ūkio veiklų konkurencingumą, plėsti pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, skatinti ūkių modernizaciją, inovacines ūkių technologijas ir maisto tiekimo grandinės organizavimą.
Remiantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytomis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, pareiškėjai gali pretenduoti į investicinę paramą (negrąžintinos subsidijos), lengvatines paskolas investicijoms ir (ar) apyvartiniam kapitalui arba abi šias paramos formas vienu metu.
Dėl paramos ir lengvatinės paskolos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą, iš kurios gauna pajamų.
Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, ketinantis investuoti į specializuotą žemės ūkio sektorių.
Pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Taip pat parama skiriama žemės ūkio kooperatyvų narių pagamintų ar išaugintų produktų supirkimui ir realizavimui bei supirktų produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų gaminių realizavimui.
Paramos dydis ir intensyvumas
Investicinei paramai numatoma skirti daugiau kaip 105 mln. eurų, o lengvatinėms paskoloms – beveik 14 mln. eurų. Kadangi pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiami specializuoti žemės ūkio sektoriai, kiekvienam iš jų numatytas ir atskiras biudžetas:
- pieninei galvijininkystei bus išmokėta 50 mln. eurų;
- mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams skirta virš 15 mln. eurų;
- sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei teikiama 25 mln. eurų;
- kitiems augalininkystės sektoriams numatyta daugiau kaip 14 mln. eurų.
Derėtų atkreipti dėmesį, kad paraiškas galima teikti tik pagal vieną remiamą veiklą ir tik pagal vieną specializuotą žemės ūkio sektorių.
Didžiausia galima investicinės paramos vienam projektui suma gali būti iki 300 tūkst. eurų, įsigyjant kolektyvines investicijas, numačius statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas ir kt.), maksimali suma gali padidėti iki 500 tūkst. Eur.
Kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, didžiausia suma projektui yra 500 tūkst. Eur, Jeigu projektas atitinka įgyvendinimo taisyklėse nurodytas sąlygas, tuomet – iki 800 tūkst. Eur.
Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas, priklausomai nuo žemės ūkio sektoriaus, gali siekti nuo 40 iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
NMA specialistai primena, kad tais atvejais, kai projektui reikalinga ir investicinė parama, ir lengvatinė paskola, bendras paramos dydis negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo ir didžiausios leistinos paramos sumos.
Ką turi žinoti pareiškėjai?
Paramą ūkių valdoms modernizuoti siekiantys gauti ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti išmokėta tik numatytas sąlygas atitinkantiems pareiškėjams. Parama teikiama, jei:
- pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų jo veiklos pajamų;
- išmokėtos lėšos bus investuotos tik į tą specializuotą žemės ūkio sektorių, kuriam prašoma paramos;
- projekto įgyvendinimo trukmė yra nurodyta paramos paraiškoje ir neviršija 24 mėn. laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos;
- pareiškėjo, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus, valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 8 tūkst. eurų.
Paraiškas pildančius ūkininkus NMA perspėja, kad paramos lėšomis negali būti finansuojami traktoriai ir žemės ūkio produktų sandėliavimui skirtos dėžės bei konteineriai.
Kitiems sektoriams, išskyrus gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę ir uogininkystę, lėšos nėra skiriamos įsigyti ir su tiksliuoju ūkininkavimu nesusijusiai žemės ūkio technikai ir įrangai, N, N1 ir O kategorijų transporto priemonėms ir plūgams bei tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms.
Investicijos skatina ūkių plėtrą
Per visą KPP veikimo laikotarpį priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ sėkmingai spėjo pasinaudoti ne vienas šalies ūkis. Tarp jų ir Biržų rajone esančiame Suosto kaime įsikūręs Tado ir Erikos Bėliakų braškių ūkis. Ūkininkų šeima pasakoja, kad gautos lėšos leido ne tik atnaujinti, bet ir ženkliai išplėsti savo veiklą.
Pradėję nuo nedidelių dirbamos žemės plotų, šiandien gardžias ir vasarą primenančias uogas Bėliakai augina ne tik keturių hektarų ploto laukuose, bet ir aštuonių arų šiltnamyje. Jį šeima įsigijo ir įrengė už suteiktą KPP paramą. Pašnekovai pasakoja, kad gautas lėšas panaudojo šiltnamyje įrengdami specialius braškių auginimui reikalingus stelažus ir lašelinio laistymo sistemą.
Taip pat ūkiui pavyko apsirūpinti ir kitomis kasdienį darbą palengvinančiomis priemonėmis. Tadas ir Erika Bėliakai nusipirko su piktžolėmis braškių lysvėse padedantį kovoti plėvelių tiesimo aparatą. Taip pat įsigijo žolėms lysvių tarpuose pjauti skirtą įrenginį bei lapų ir šiaudų šalinimo šepetį. Pasak pašnekovų, be šių įrankių visą darbą tektų nudirbti rankomis, todėl prireiktų samdyti ir daugiau darbuotojų.
„Pagal KPP paramos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gautos lėšos palengvina ūkio buitį. Jei neturėtume šiltnamio braškėms auginti, tai negalėtume uogų skinti jau gegužės pradžioje“, – teigia E. Bėliakienė. Ji priduria, kad šeima jau planuoja dar didesnę ūkio plėtrą, o naujus šiltnamius tikisi įsirengti pasinaudojant KPP parama.
Paraiškų teikimas
Paramos paraiškas ir su ja susijusius dokumentus pareiškėjai kviečiami teikti NMA elektroniniu būdu, kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo ČIA ir KPP administravimo taisyklėse ČIA.
Daugiau informacijos teikiantieji paraiškas gali rasti ČIA.
Apie pasikeitusią paraiškų vertinimo tvarką skaitykite ČIA.
