„Valstiečių“ lyderio R.Karbauskio vienas svarbiausių verslų – prekyba trąšomis, o jo vadovaujama sąjunga gavo solidų palaikymą šalies provincijoje. Tačiau dauguma rinkėjų kaime greičiausiai neskaitė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programos, kurioje nedviprasmiškai parašyta, jog teršėjai žemės ūkyje turės susimokėti.
Privers susimokėti trąšų pirkėjus?
Tai būtų tikrai neadekvatu. Sankcijomis nieko nepasieksi. Reikia vengti nesąmonių, – sakė R.Majauskas.
Paprasčiau sakant, ūkininkai, kurie be saiko naudoja trąšas ir taip teršia dirvožemį bei vandenį, bus vienaip ar kitaip tramdomi.
„Sieksime visiškai įgyvendinti principą „teršėjas moka“, įskaitant žemės ūkio sritį. Privataus verslo keliama tarša neturi būti tvarkoma naudojant viešuosius finansus ir išteklius, skatinsime tuos verslo subjektus, kurie pelną investuoja į naujausias, beatliekines, aplinkai nedarančios žalos technologijas“, – skelbiama „valstiečių“ programoje.
Ar tai reiškia, kad ūkininkų laukia naujas mokestis? Valstiečių-žaliųjų sąjungos kandidatas į aplinkos ministro postą Kęstutis Navickas teigė, kad naujų mokesčių nėra numatyta, tačiau parama teršėjams gali mažėti.
Atimtų ES paramą
„Manome, kad tokiems teršėjams turėtų būti mažinamos arba panaikintos tiesioginės išmokos. Dabar jas gauna visi, tačiau tai nėra teisinga. Dalį šių pinigų galima būtų skirti naujoms technologijoms“, – 15min dėstė partijai nepriklausantis, tačiau „valstiečių“ į ministro postą iškeltas aplinkosaugos specialistas.
Jo manymu, turėtų būti investuojama į technologijas, kurios leistų efektyviau naudoti trąšas. „Augalas turi sunaudoti kuo daugiau trąšų, šios neturėtų patekti į gruntinius vandenis. Juk dėl to ir žaliuoja mūsų ežerai ir marios, kai naudojamos trąšos pasklinda po aplinką“, – dėstė kandidatas į ministrus.
Tiesa, jis sutinka, kad šalies ūkininkams būtų per brangu įsigyti naujoviškas technologijas, nors tokios jau naudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Didžioji dalis Lietuvos ūkininkų ir žemvaldžių trąšas naudoja primityviu būdu, tad iš esmės negalvojama, kiek jų patenka į aplinką, o kiek įsisavina augalas.
„Principas „teršėjas moka“ kitur Lietuvoje jau įdiegtas, bet tik ne žemės ūkyje. Tad mes sieksime, kad to neišvengtų ir žemės ūkis. Trąšos nėra blogybė, bet blogai, kai augalas jų neįsisavina ir viskas patenka į vandenis“, – sakė K.Navickas.
Ūkininkas: tai būtų neadekvatu
Tačiau vienas stambiausių Kauno rajono ūkininkų Romas Majauskas sako, kad tai būtų neadekvatu.
„Aišku, dabar, kai nori gero maistinių kviečių derliaus, azoto pili bet kiek. Ir šią problemą reikia spręsti. Tačiau nutraukti paramą? Tai būtų tikrai neadekvatu. Sankcijomis nieko nepasieksi. Reikia vengti nesąmonių“, – sako ūkininkas, valdantis 600 ha ūkį.
Tačiau R.Majauskas sutinka, kad prie trąšų mažinimo žemės ūkyje reikia eiti.
„Aš pats investavau į reikalingą techniką, kuri naudoja mažiau trąšų. Ir tai atsipirko. Reikia prie to pratinti visus Lietuvos ūkininkus, tačiau tikrai turi būti pereinamasis laikotarpis, paskaičiuoti, kiek kam reikia trąšų. O ne bauginti visus, kad parama bus atimta“, – samprotavo stambusis ūkininkas.
Net nežino, kiek tręšia
Šiuo metu Lietuvos pareigūnai net ES statistikos rinkėjams negali pateikti tikslių duomenų, kiek trąšų sunaudojama žemės ūkyje. Tai pripažino Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Mindaugas Gudas.
„Dabar ūkininkai į dirvą gali pilti kiek tik nori mineralinių trąšų. Mes net tiksliai nežinome, kiek jų pilama, neaišku, nei kaip tręšiama, nei kas kiek tręšia“, – 15min teigė M.Gudas ir pridūrė, kad nėra jokios rimtos apskaitos.
Todėl jis kaip aplinkosaugininkas pritartų spaudimui ūkininkams mažiau naudoti trąšų. Tiesa, jo nuomone, reiktų pradėti bent jau nuo tręšimo planų.
„Jei atsirastų reikalavimai, galimos sankcijos, tai atsirastų ir motyvacija naudoti mažiau trąšų“, – įsitikinęs M.Gudas. Dabar inspektoriai Lietuvoje gali tik apytikriai nuspėti, kiek yra naudojama trąšų.
Beje, Aplinkos apsaugos agentūros atstovas irgi teigia, kad dėl besaikio tręšimo vandens telkiniai Lietuvoje „žydi“.
Būtų sunku susitarti ir su savais
Jei „valstiečiai“ ims įgyvendinti šį pažadą, panašu, kad konfliktas kils ne tik su ūkininkais. Aplinkos ministerijai tokią naujovę teks derinti su Žemės ūkio ministerija.
Kol kas neaišku, kokiai partijai gali atitekti žemės ūkio ministro portfelis. „Valstiečiai“ kaip kandidatą į žemės ūkio ministrus yra iškėlę dabartinį Žemės ūkio rūmų vadovą Andriejų Stančiką.
Šis atstovauja žemės ūkio kooperatyvams, taigi ir stambiesiems ūkininkams, kuriems tiesioginės išmokos yra gyvybiškai svarbios.
Kitas „valstiečių“ kandidatas į ministro kėdę – Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų prezidiumo narys.
Be to, akivaizdu, kad R.Karbauskio verslui tokia naujovė nebūtų naudinga, nes ūkininkai naudotų mažiau trąšų. Kandidatas į aplinkos ministro postą K.Navickas sako, kad sąjungos vedlys pritarė tokiai idėjai. „Be to, būna ir ekologiškų trąšų, kuriomis galima prekiauti“, – užsiminė kandidatas.
