VMVT inspektoriai minėtą ūkį teigia tikrinę ir gegužės 8-ąją. Tuomet pažeidimų nenustatyta.
"Buvo laikomasi tokio ūkio kategorijai taikomų biologinio saugumo priemonių reikalavimų, privalomų buferinėje AKM zonoje auginamoms kiaulėms, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Aplink protrūkio vietą nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, vykdoma ūkio dezinfekcija, tikrinamos kiaulės aplinkiniuose ūkiuose."
VMVT direktorius Darius Remeika tikina, kad šiltuoju vasaros metu AKM viruso tikimybė patekti į ūkius yra pati didžiausia.
„Juolab, kad AKM atvejai laukinėje faunoje nuolat fiksuojami.
Nuo metų pradžios Lietuvoje AKM diagnozė patvirtinta daugiau kaip 2,3 tūkst. šernų. Be to, gegužės pabaigoje AKM virusas pateko į kiaulių ūkį Lenkijoje, apie 13 km nuo sienos su Lietuva, todėl kyla grėsmė visoms pasienyje su šia valstybe laikomoms kiaulėms.
Norėtųsi priminti kiaulių laikytojams, kad būtina rūpintis laikomų kiaulių sveikata ir paisyti biologinio saugumo reikalavimų. Naudojamos priemonės turi būti veiksmingos prieš AKM virusą, reikia naudoti šviežiai paruoštą, tinkamos koncentracijos tirpalą, nes po tam tikro laiko dezinfekcinis tirpalas praranda veiksmingumą ir neužtikrina apsaugos”, – teigia jis.
VMVT duomenimis, AKM plinta visame Europos regione: nustatytas pirmasis AKM atvejis šerno gaišenai Rumunijoje, Vengrijoje – 14, Čekijoje – 28, Estijoje – 157, Latvijoje – 335, Lietuvoje – 928, Lenkijoje – 1 308 AKM atvejai laukinėje faunoje. Taip pat liga pasireiškė ir kiaulių laikymo vietose: Lenkijoje šiais metais užfiksuoti 8 židiniai, Rumunijoje – 3, Moldovoje – 4, Ukrainoje – 32.
