Mūsų šalyje kiekvienais metais susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didelę dalį komunalinių atliekų, daugiau nei 40 proc., sudaro biologiškai skaidžios atliekos, kurios patekusios į sąvartyną pūva ir išskiria metaną, sieros vandenilį – ozono sluoksnį ardančias dujas, o puvimo metu užteršia vandenį.
Biologiškai skaidžios atliekos – tai sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų tvarkymo atliekos, medžių ir krūmų genėjimo, šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės, maisto likučiai ir maisto gamybos atliekos.
Biologiškai skaidžių atliekų nauda
Net 90 proc. šių atliekų šiuo metu keliauja į sąvartynus ir tik 10 procentų – perdirbama. Tačiau tinkamai tvarkant tokias atliekas kiekvienas visuomenės narys gali įnešti savo indėlį į švarios, sveikos ir stabilios aplinkos išsaugojimą.
„Biologiškai skaidžios atliekos gali ir nebūti blogybe, jei būtų atskirtos nuo kitų atliekų ir perdirbtos“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.
Kompostavimas yra patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai, daržovių ir vaisių lupenos, maisto likučiai ir t.t. Kai atliekos sukraunamos į vietą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti. Tai praktiškas sprendimas, siekiant išvengti atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšus žemę dirvai vėl suteikiamos prarastos medžiagos bei pagerinama jos kokybė. Taigi į atliekas neturėtume žiūrėti kaip į šiukšles, jas turime išnaudoti – juk kompostas gali būti puikiausia žemės trąša.
Europos Sąjungos dėmesys
Europos Sąjungos dokumentuose ir Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta mažinti biologiškai skaidžių atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Iki 2020 metų tokių atliekų į sąvartynus turėtų patekti 65 proc. mažiau, nei pateko 2000 metais.
Siekiant užsibrėžtų tikslų ir įsipareigojimų jau yra įgyvendintos arba šiuo metu įgyvendinamos kai kurios strategiškai svarbios priemonės, kurios didžiąja dalimi finansuojamos Sanglaudos fondo lėšomis. Visų pirma daugiau nei 70 kartų sumažintas sąvartynų skaičius − buvo uždaryta 800 senų netvarkingų sąvartynų–šiukšlynų. Šiuo metu visoje šalyje yra tik 11 modernių, kurie įrengti atsižvelgiant į visus šiuolaikinius aplinkosaugos reikalavimus.
Atliekas Lietuvoje nuspręsta tvarkyti taikant mechaninį biologinį atliekų tvarkymo būdą. Į tokią atliekų apdorojimo sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, kurias išrūšiuoja technologijos. Tokias sistemas statytis turėtų Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Jų įgyvendinimui numatyta 450 mln. litų, o lėšos skirtos iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
Be šių aplinkosauginių priemonių dar yra remiama minėtų kompostavimo bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių statyba. Tačiau, specialistų teigimu, užsibrėžtus tikslus pasiekti nebus lengva, nes įdiegta šiuolaikinė atliekų tvarkymo sistema puikiai gali funkcionuoti tik tuomet, jei atliekas tinkamai tvarkys ir visuomenė, todėl dėmesys skiriamas ir švietėjiškiems aplinkosauginiams projektams.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
 |
 |
