„Europos Sąjungoje sausra yra draudiminis įvykis, tai labai aiškiai parodė praėjusieji metai. Kitos valstybės patyrė kur kas didesnę sausrą negu Lietuva ir negavo nė cento iš ES biudžeto“, – trečiadienį Seime sakė žemės ūkio viceministras V.Griciūnas.
Jis dalyvavo opozicijos surengtame susitikime su žemdirbių atstovais.
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė atkreipė dėmesį, kad pernai nebuvo įmanoma apsidrausti nuo sausros.
Viceministras teigė, kad šiemet ministerijos atstovai kalbasi su viena draudimo įmone, kad būtų parengtas paketas vidutiniams ir smulkiesiems ūkininkams.
Trečiadienį žemdirbių organizacijų atstovai taip pat nuogąstavo, kad iki šiol nėra žemės ūkio ministro įsakymo nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams netaikyti sankcijų dėl tiesioginių išmokų, jeigu nebus pasiekti reikalaujami derliaus rodikliai.
Pernai nebuvo įmanoma apsidrausti nuo sausros.
Viceministras tvirtino, kad yra tai numatantis jo pavedimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Žemdirbiai ir Seimo opozicijos savo ruožtu teigė, kad NMA specialistams tas pavedimas nėra privalomas.
Ūkininkas Žydrūnas Nevulis iš Druskininkų pasakojo, kad 2017 metais dėl teisės aktų prieštaringumo buvo pripažintas ir pažeidėju, ir nukentėjusiuoju.
„2017 metais buvo liūtys, nukentėjo daug pasėlių. Kadangi dalyvauju investicinėse programose, turiu įsipareigojimų, kad pasieksiu vienokius ar kitokius rezultatus. Kadangi buvo stichija, kreipiausi ir buvo pripažinta, kad nukentėjau nuo liūčių, paskirta kompensacija ūkiui, bet tuo pačiu Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama mano projekto įgyvendinimo rodiklius, nustatė, kad aš tų rodiklių nepasiekiau, dėl to man pritaikytos sankcijos ir turėjau sumokėti baudą“, – pasakojo ūkininkas.
„Tikrai pasistengsime, kad tas įsakymas būtų, bet pavedimas, nors ir buvo kvestionuota, kad neturi jokios teisinės galios, jis turėtų galioti, ir mūsų pavaldžios įstaigos juo vadovausis. Tai yra mūsų pavaldžios įstaigos, jos privalo vykdyti pavedimus“, – pabrėžė V.Griciūnas.
Jis garantavo, kad nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams sankcijos tikrai nebus taikomos.
„Sankcijos tikrai nebus taikomos, jeigu bus nustatyti sausros faktai, ir ypač tokiuose rajonuose kaip Varėna. Tiesiog yra labai daug priemonių, kuriuose apibrėžta, kad dėl tokių ypatingų situacijų, klimatinių reiškinių nebūtų taikomos sankcijos. Dėl dalies sankcijų mes turėsime atsiklausti Europos Komisijos, bet įrodę, kad pas mus tikrai buvo sausra, bus lengviau žiūrima, bus netaikoma“, – aiškino viceministras.
Jis neatsakė į klausimą, ar planuojama numatyti kokių nors kompensacijų žemdirbiams už sausros nuostolius iš nacionalinio biudžeto.
„Viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, šiandien turime tik patį reiškinį – sausrą, o kokie bus tie nuostoliai ir kiek jų bus, pasimatys rudenį“, – teigė jis.
„Nors kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Varėnoje, jau aišku, kad bus labai dideli nuostoliai“, – pridūrė viceministras.
Susitikimą Seime organizavusi opozicijos atstovė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad neaiški politinė situacija atsiliepia ministerijos darbui.
„Sausra Lietuvos laukuose, bet taip pat yra ir gaisras politinis, ir vienas kitam labai trukdo“, – teigė ji.
Žemdirbių atstovai savo ruožtu prašė gerokai mažinti biurokratizmą, keisti metodiką, nustatant sausrą ir pateikiant su tuo susijusius dokumentus NMA.
Pasak Ž.Nevulio, per patį darbymetį laukuose jis priverstas rinkti pažymas iš įvairių įstaigų. Anot jo, privalu net pristatyti savivaldybės tarybos sprendimą, kad jos teritorijoje paskelbta sausra.
Ūkininkas stebėjosi, kad neužtenka hidrometeorologų konstatavimo, jog savivaldybėje yra stichinė sausra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad šią savaitę Elektrėnų ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijose pasiektas stichinės sausros rodiklis.
Birželio pradžioje Žemės ūkio ministerija pranešė, kad kompensuos žemdirbiams 2018 metais sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų. Jos planuojama pradėti mokėti liepos mėnesį.
