Alytaus rajone, Punios seniūnijoje esanti ūkininko A.Juso karvidė – pavyzdinė. Modernų tvartą ūkininkas pastatė pasinaudojęs Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Erdviame ir šviesiame tvarte buvo 230 karvių. Šiuo metu dar likę 150, tačiau iki spalio 1 dienos karvidė liks tuščia. A.Juso vaikai ūkininkauti nepanoro, o dėl pernelyg mažų pieno supirkimo kainų ūkis beveik nuostolingas.
„Ūkį pradėjau likviduoti nuo pavasario. Kai kurias karves pardaviau mėsai, didelę dalį į Lenkiją. Ir likusios karvės iki spalio mėnesio turi išvažiuoti svetur. Mano vaikai ūkininkauti nepanoro, o mano amžius toks, kad jau nenoriu jokių reikalų turėti su bankais. Investavau dideles pinigų sumas, bet pieno kainos buvo juokingos, tad pelno nėra“, – apie ūkio likvidavimo priežastis kalbėjo ūkininkas.
Pavyzdiniame A.Juso ūkyje lankėsi aukščiausi šalies vadovai, tačiau, anot A.Juso, jų pažadai liko netesėti. Net 43 metus su gyvulininkyste susijusia veikla užsiėmęs dzūkas sako dedantis tašką.
„Valstybė į ūkininkus atsigręžia tada, kai vyksta rinkimai. Viską tada pažada. Ir su monopoliu kovoti žada, ir kainas reguliuoti. O pasibaigus rinkimams viskas teka sena vaga. Ir su žmona kalbame, kad kai pradėjome ūkininkauti, kaimas buvo pilnas žmonių. O dabar – tuščios trobos. Ūkininko darbas sunkus, o atpildas mažas“, – kalbėjo Alytaus rajono ūkininkas.
A.Juso karvidė kainavo apie 260 tūkst. eurų. Dalis įsiskolinimų bankui – likę. Anot ūkininko, šiuo metu už litrą pieno mokama vos penkiolika centų, o Lenkijoje – kaina dviguba.
„Mokėtų nors 30 centų, galima būtų ūkininkauti, o kai moka perpus mažiau – nieko neišeina. Sutikdamas su dabartinėmis kainomis tik kasi duobę po savimi. Per dešimt metų nespėjau net skolų bankui grąžinti. Tačiau bankus pradėjau gerbti. Anksčiau grasindavo, kad atims traktorių, dar ką nors, o dabar kviečia sudaryti skolų grąžinimo grafikus. Aš bankininkams sakydavau, jūs man negrasinkite, o atvažiuokite ir pasiimkite – juk viskas jūsų. Tik reikės anksti keltis ir karves šerti. Dabar ir bankų požiūris į ūkininkus lankstesnis. Parduosiu karves ir atiduosiu visas skolas. Labai gaila, kad išsvajoto karvių ūkio neliks“, – kalbėjo A.Jusas.
Ūkininkas valdo pusantro šimto hektarų žemės. Ar tęs kitos krypties ūkinę veiklą – abejoja.
